Prieš keletą metų su malonumu perskaičiau rusų žurnalistės Jelenos Tregubovos knygą „Kremliaus digerio pasakėlės". Gal ir ne pats tobuliausias kūrinys - autorė iš kuklumo nemirs, kai kuriuos dalykus, spėju, persūdė ar gal net sufantazavo (kas dabar patikrins, kaip ten buvo iš tiesų), bet skaityti buvo įdomu. Lygiai taip pat smagiai sukrimtau Ramunės Sakalauskaitės politinės publicistikos knygą „Politikos ringe“ (Rašytojų sąjungos leidykla). Negaliu sakyti, kad prarijau vienu ypu, - kažkodėl skaitėsi baisiai lėtai, bet vis tiek negalėjau numesti į šalį.

Apie ką ši knyga, sufleruoja viršelis - Vytautas Landsbergis, Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus yra pagrindiniai jos herojai. Tačiau tai nėra šių politikų biografija, veiklos analizė ar kas nors panašaus. R. Sakalauskaitė prisimena Sąjūdžio pakilimo ir pirmuosius nepriklausomos Lietuvos metus, kai „ Landsbergis dar nebuvo Landsbergis", o ji pati tik pradėjo savo, kaip žurnalistės, karjerą. Dirbti tuomet buvo ne tik sunkiau (demokratiškos spaudos sistema dar tik kūrėsi, technika, palyginti su šiandienine, buvo lyg atkeliavusi iš akmens amžiaus), bet ir kur kas įdomiau.

Remdamasi žurnalistine patirtimi, sukaupta 1988-1989 m. dirbant Sąjūdžio informacinėje agentūroje (SIA), dienraščiuose „Respublika" (1989-1992) ir „Lietuvos rytas" (1992-2003), ji rašo apie svarbiausius 1989-2002 m. politinius ir visuomeninius įvykius. Vertindama faktus ir politikos užkulisius, R. Sakalauskaitė parodo, kaip asmeninės Lietuvos vadovų savybės veikė jų politinius sprendimus.

Skaitydamas „Politikos ringą“ tarytum prisilieti prie Nepriklausomybės, spaudos, kitokios visuomenės gimimo. Tais laikais aš tryniau mokyklos suolą ir andainykščius politinius įvykius pamenu lyg per miglą, užtat buvo tikrai smagu ir įdomu nupūsti dulkes nuo atminties archyvų. Vadinti knygą istorijos vadovėliu būtų per skambu, bet ji išties yra istorinių įvykių - nuo 1989 m. vasarą surengtos pirmosios ekspedicijos į Igarką parvežti tremtinių palaikų ir 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje iki nelabai senų politinių rietenų - kronika. Be to, buvo smalsu panardyti po pažįstamos žurnalistės prisiminimus ir pažiūrėti, ką ji parašė apie buvusius bendradarbius bei kitus pažįstamus žmones. Galų gale knygą skaičiau kaip savotišką žurnalistikos vadovėlį.

Prie kai kurių visuomenėje neblogai žinomų žmonių (buvusio krašto apsaugos ministro ir Seimo nario, revoliucijų organizatoriaus Audriaus Butkevičiaus, eksparlamentaro, buvusio nušalintojo prezidento Rolando Pakso patarėjo Alvydo Medalinsko) portretų R. Sakalauskaitė pridėjo naujų štrichų. Vienas garsiausių drabužių dizainerių Juozas Statkevičius Sausio 13-osios naktį, pasirodo, buvo atsidūręs pačiame įvykių prie TV bokšto sūkuryje - žurnalistė prisimena, kaip jį sukrėtė paprastų gyventojų žūtys.

Ką jau kalbėti apie pagrindinius herojus - jei kažkam atrodo, kad nepakankamai pažįsta V. Landsbergį ar A. Brazauską, siūlau čiupti šią knygą (V. Adamkui joje skirta kiek mažiau dėmesio). Tiesa, konservatorių patriarcho gerbėjams R. Sakalauskaitės darbas gali nepatikti - jis čia pasirodo kaip ne pats maloniausias žmogus. Knyga yra itin - nesakau subjektyvi, greičiau asmeniška, autorė neslepia simpatijų A. Brazauskui. Jo prezidentavimas - vizitai į Vatikaną (1994 m.), Izraelį (1995 m.), Rusiją (1997 m.), daug aistrų sukėlusio Maišiagalos memorandumo (1995 m.) pasirašymo aplinkybės, mėnesį trukusi „ilguoju stabilizatoriumi“ vadinto premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimo istorija - aprašytas itin detaliai.

Knygą iliustravo Niujorke gyvenantis dainininkas Rimvydas Bartkus. 50 litų banknoto autorius R. Bartkus JAV žinomas kaip talentingas menininkas, laikraščių „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, žurnalų „Time“, „Newsweek“ dailininkas. Jis yra iliustravęs Salmano Rushdie, Francis Fukuyama ir Margaret Atwood knygas.

2009-07-11

Delfi blogas - Juodos avys