Marguerite Yourcenar (1903–1987) – garsi prancūzų ir belgų rašytoja klasikė, intelektualė, pirmoji moteris išrinkta Prancūzų akademijos nare (1980), daugelio romanų, esė, eilėraščių rinkinių autorė, istorikė, kritikė, įvairių literatūros premijų laureatė.

Pasak garsaus prancūzų kritiko Jeano d'Ormessono, „Yourcenar esmę (...) atskleidžia reiklumas, kuris prieštarauja šios epochos tendencijoms. Trumpai tariant, ji nepasitiki laime. Ji niekina laimę ir jai priešpriešina tarnystę – tai turbūt tiksliausias žodis, apibrėžiantis jos asmenybę bei kūrybą“.

Apsakymų rinkinys „Rytietiškos novelės“ pirmą kartą pasirodė Prancūzijoje 1938 m. (angliškai išleistas 1986). Šios išradingos novelės, kaip teigia pati autorė, įkvėptos įvairių šaltinių – serbų baladės ištraukos, Kinijos daoistų sakmės, indų mito ar didingų praeities literatūros kūrinių... Novelėse – neretai tai tikros sielos bei proto nušvitimo istorijos – keliamis klausimai apie žmogaus prigimtį ir jo laikyseną gyvenimo bei mirties atžvilgiu, atskleidžiami psichologiškai paveikūs įdomiausių praeities asmenybių portretai, kalbama apie meno ir tikrovės ryšį. Knygą sudaro dešimt apsakymų, kuriuose savitai interpretuojamos Rytų kultūros apraiškų turinčios legendos. Kūriniams būdinga subtili, poetiška kalba, tapybiški vaizdai ir filosofinės įžvalgos. Lietuviškai skelbiama pirmą kartą.