Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis

Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis
-56%
Autorius: Leonid Andrejev
Prekės kodas: 9789986398707
Pavadinimas Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis
Žanras apysaka ir romanas
Vertėjas iš rusų kalbos vertė Aidas Jurašius
Metai 2016
Psl. skaičius 276 p.
Įrišimas kietas
Dailininkė Deimantė Rybakovienė
ISBN 978-9986-39-870-7
Išmatavimai 21.7 cm x 14.5 cm x 2.8 cm
Kaina: 9.00 € 4.00 €
Kiekis:  

Apysaka ir romanas

Pirmą kartą lietuvių kalba leidžiami rusų rašytojo Leonido Andrejevo kūriniai „Judas Iskarijotas“ ir „Šėtono dienoraštis“. Abu pagrindiniai personažai prietaringi ir intriguojantys. Autorius susitelkė į Išdaviką, kurio asmenybę, kaip ir išdavystės motyvus, evangelijose gaubia paslaptis.  O Šėtonas, įsikūnijęs į amerikiečių milijardierių, čia įtraukiamas į tokį žmogiškų aistrų verpetą, kad ši našta pasirodo besanti per sunki net jam. 

Leonidas Andrejevas (1871-1919) – talentingas XIX a. pab. – XX a. pr. rusų rašytojas ir dramaturgas. Jo kūriniuose atpažįstama realistinė, ekspresionistinė ir simbolistinė stilistika, autorius rašė ir poeziją. L. Andrejevas studijavo teisę Maskvos ir Sankt Peterburgo universitetuose, dirbo korespondentu, teisininku. 

Pirmąjį apsakymą, išspausdintą Maskvos laikraštyje „Kurjeris“, pastebėjo rašytojas Maksimas Gorkis ir paskatino autorių rašyti. L. Andrejevas metė teisinę praktiką, atsidėjo literatūrai, susidraugavo su M. Gorkiu. Pirmoji L. Andrejevo novelių knyga pasirodė 1901 metais ir itin greit buvo parduota ketvirčio milijono tiražu, o Leonidas Andrejevas tapo literatūros žvaigžde Rusijoje. 

L. Andrejevas rašė apysakas, romanus, pjeses. Jį domino žmogiškosios prigimties netobulumas ir amžinieji klausimai – gyvenimas ir mirtis, būties prasmė, Dievas. 
Lietuvos teatruose pastatytos jo pjesės „Žmogaus gyvenimas“, „Tas, kuris gauna antausius“, „Šunų valsas“, „Judas iskarijotas“.

Pranešimas spaudoje – „Prakeikti Leonido Andrejevo klausimai – jums nepatogu?“

<p>Pirmą kartą lietuvių kalba leidžiami Leonido Andrejevo kūriniai aiškiai atspindi ne tik sudėtingą, į kraštutinumus linkusią autoriaus asmenybę, bet ir tokį pat sudėtingą, prieštaravimų kupiną laiką – Pirmąjį pasaulinį karą, Rusijos revoliuciją („Judas Iskarijotas“ parašytas 1907 m., „Šėtono dienoraštis“ – 1919 m.). Jeigu į istoriją žvelgtume ne kaip į baigtinį, sustingusį laiką, o kaip į pasikartojančius tam tikrus dėsningumus ir paradoksus, šių dviejų kūrinių tematika – visai šiuolaikiška.</p> <p>Apysakoje „Judas Iskarijotas“ narp­liojamas vienas iš „prakeiktųjų klausimų“, kamuojančių žmoniją nuo pat jos atsiradimo, – išdavystė. Paskutinysis pragaro ratas, už kurio jau nebėra kur eiti, pati didžiausia kančia, nebeteikianti vilties. Leonido Andrejevo Judas –­ psichiatro tyrimo vertas objektas, nes jame tiek prieštaringumų, kiek tik gali sutalpinti skylanti, nevienalytė asmenybė. Jo meilė sumišusi su neapykanta, melas – su tiesa, žmogiškoji natūra – su gyvūniškąja (ne kartą pabrėžiama, kad Judas primena aštuonkojį, jo gumburiuota, keistos formos galva, kerėpliški judesiai, pasalūniškas būdas). Nesuprasi, ar jis gražus, ar bjaurus, ar geras, ar blogas, ar stiprus, ar silpnas, kaip jis pasielgs ir ką pasakys. Jis – dviveidis Janas (tai pabrėžia ir Judo veidas, tarsi padalytas į dvi dalis, viena – su gyva, aštria juoda akimi, su gyvomis raukšlelėmis, išraiškinga, kita –­ su balsva akla akimi, numirėliškai lygi, plokščia, nejudanti).</p> <p>&nbsp;Jeigu spręstume šį „prakeiktąjį klausimą“ remdamiesi fatalizmu (jei viskas nulemta iš anksto ir vaidmenys paskirti, niekas jų neišvengs – nei Pontijus Pilotas, nei Kajafas, nei Judas), viskas atrodytų gerokai paprasčiau, logiškiau ir, ko gero, gerokai siaubingiau. Juk iš tiesų baisu priklausyti nuo aklos jėgos ir neturėti valios pasirinkti. Jeigu nebūtų Judo, ar nebūtų išdavystės?.. Jeigu nebūtų Piloto, ar nebūtų Jėzaus pasmerkimo ir nukryžiavimo? Jeigu Hitleris vaikystėje būtų nuskendęs upėje ir jo nebūtų išgelbėjęs senas mokytojas, ar būtume išvengę Antrojo pasaulinio karo ir holokausto? Kiek priklauso nuo žmogaus pasirinkimo? Kiek įtakos turi lemtis? Viena aišku (regis, ir Andrejevo apysakoje tai akcentuojama, nors ir neryškiai): jeigu nebūtų Jėzaus aukos, nebūtų nieko, nes niekas kitas ir jokiomis kitomis aplinkybėmis negali jos pakeisti.</p> <p>Galbūt todėl visi „prakeiktieji klausimai“, kad ir kokie prieštaringi, skausmingi, šizofreniškai paveikūs, kartais gali atrodyti ir spekuliatyvūs. Štai Judas – nereikia manyti, kad jis išdavė savo Mokytoją todėl, kad jo nemylėjo, anaiptol – jis tai padarė iš meilės, tik tąją meilę derėtų suvokti kaip atstumto, pajuokiamo, įpratusio būti ujamo ir apgaudinėjamo, negailestingo, savininkiško savimylos meilę, taigi tikrai nepanašią į tą, kuri apdainuojama Kalno pamoksle. Andrejevo sukurtas Judo paveikslas palieka stiprų įspūdį – jis neatitinka įprastos išdaviko klišės, kai išduodama dėl pinigų, įtakos, garbės, malonumų, keršto troškimo ar panašiai. Netgi ne dėl tuštybės ar tos pačios savimeilės. Tai kažin kokia metafizinė išdavystė, būdinga pusiau mitinei tikrovei ir sunkiai suprantama šiuolaikiniam merkantilios tikrovės valdomam žmogui.</p> <p>„Šėtono dienoraštis“, kuriame vaizduojamas į Romą atvykstantis Šėtonas, įsikūnijęs amerikiečių milijardieriaus Vondergudo asmenyje, lydimas Topio, kuris irgi yra velnias, norom nenorom primena gerokai vėliau Michailo Bulgakovo sukurtą Volandą su svita, atvykstančius į tarybinę Maskvą. Bulgakovo Volandas iš tiesų atrodo kaip aktorius, atliekantis savo vaidmenį ir neatskleidžiantis savo planų (tikrasis jo balsas iš dalies atsiskleidžia pasakojime apie Pontijų Pilotą: metafizinė vienatvė, ledinis abejingumas ir išdidumas – tuo Volandas primena J. Miltono Šėtoną iš „Prarastojo rojaus“ sakantį: „Geriau jau pragare valdovu būti / Nei šliaužiot nuolankiu vergu danguj!“). Kita vertus, daugelį žavi Volando sarkazmas, triukai ir stebuklai, sudarantys įspūdį, kad Volandas yra padėties viešpats.</p> <p>Andrejevo romane Šėtonas atrodo bejėgis, neįžvalgus ir nearistokratiškas –­ šį įspūdį stiprina autoriaus sumanymas dienoraščio forma išlieti vidinius Šėtono monologus, atskleidžiančius, kaip Šėtonas vis labiau pavergiamas žmogaus kūno ir, užuot mėgavęsis vaidinimu (kaip Volandas), pats tampa statistu spektaklyje, kuriame pagrindiniais smuikais griežia žmonės – klastingesni už patį Šėtoną. Tai Tomas Magnusas, žudikas anarchistas, jo meilužė ištvirkėlė Marija, neturinti sielos, užtat atrodanti tokia tyra, kad kvapą užima (Šėtonas ją netgi įsimyli), kardinolas X, besigviešiąs įtakos ir pinigų, – ši trijulė negailestingai išjuokia vargšą velnią. „Ko tu čia atvykai? Sakei, vaidinti? Gundyti? Juoktis iš mūsų, žmogelių? (...) Bet tu pavėlavai. Reikėjo ateiti anksčiau, o dabar žemė užaugo ir jai tavo talentų nebereikia“ (p. 273).</p> <p>Itin įdomiai šio kūrinio kontekste nuskamba žodis „valia“. Pasitelkiamas epizodas, kai išvytas iš savo valstybės karalius prašo Vondergudo pinigų, kad galėtų grįžti ir įteisinti (imdamasis smurto) savo valią prieš įstatymą, nes įstatymų laikymasis yra kvailas demo­kratiškas išradimas, kuris anksčiau ar vėliau žlugs, nes būtinas karalius ir būtinas tam, kad „pažeistų įstatymą, kad būtų valia, esanti aukščiau įstatymo!“ (p. 221) Kitaip tariant, kad vyrautų savivalė. Skamba šiuolaikiškai – savivaliaujančių „karalių“ elgesys nuo tų laikų nelabai tepakito.</p> <p><a href="http://literaturairmenas.lt/2016-04-01-nr-3561/3169-knygu-presas/4942-renata-serelyte-atminties-laikas-ir-erdve" rel="nofollow" target="_blank">literaturairmenas.lt</a>&nbsp;</p>
<p>Leonido Andrejevo „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis“ LRT laidoje „Ryto allegro“.&nbsp;<br /> Laidos įrašo galite pasiklausyti <a href="http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012943466/ryto_allegro_2016_06_27_08_10#wowzaplaystart=0&amp;wowzaplayduration=6412000" rel="nofollow" target="_blank">čia.</a>&nbsp;</p>
2018 Biržėlis
P A T K P Š S
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Perkamiausios knygos
Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas
Paul Monty
Vilniaus gatvėmis prieš 100 metų
10.00 €
Food Pharmacy / Maisto farmacija
Lina Nertby Aurell ir Mia Clase
Naujas požiūris į maistą
11.50 €
Selfų slėnis
Monika Budinaitė
Šioje knygoje Monika parašė apie JUS
9.00 €