Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą

Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą
Autorius: Alain de Botton
Prekės kodas: 9789986398820
Pavadinimas Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą
Žanras esė
Vertėjas iš anglų kalbos vertė Rasa Balčikonytė
Metai 2016
Psl. skaičius 224 p.
Įrišimas kietas, su aplanku
Dailininkė Deimantė Rybakovienė
ISBN 978-9986-39-882-0
Išmatavimai 22 cm x 14.5 cm x 2.5 cm
Kaina: 10.00 €
Kiekis:  

Kasdienio gyvenimo filosofija

Kaip nustoti švaistyti ir pradėti branginti gyvenimą.

Ir kas galėjo pamanyti, kad Proustas, didysis prancūzų literatūros klasikas, taps puikiu patarėju, kaip mums prasmingai gyventi šiandien? Genialus rašytojas suprato, kad gyvenimo esmė bei vertė susideda iš kasdienybės smulkmenų. Paklauskite savęs, ar mokate mėgautis atostogomis, ar žinote, kaip atnaujinti draugystę, išmokti sklandžiai reikšti mintis, vertinti mažus dalykus, būti geru šeimininku, prisipažinti mylint? Proustas savo gyvenimu bei kūryba siūlo vertingų atsakymų. Šioje knygoje jis – toks, kokio
galbūt nepažinojome: žaismingas ir pragmatiškas. Proustas iš tiesų gali pakeisti mūsų gyvenimą.

Alainas de Bottonas išgarsėjo didelį pripažinimą pelniusiomis knygomis, kuriose meno, filosofijos ir literatūros klausimai derinami su kasdienės filosofijos patarimais. Jo kūriniai intelektualūs, turintys terapinę galią ir lengvai skaitomi. Autoriaus tikslas – grąžinti
idėjas ten, kur joms ir privalu būti – į mūsų gyvenimo centrą.

Čia rasime daugiau domesio žmogumi ir fantazijos žaismo nei daugumoje grožinių knygų... de Bottonas, pabrėždamas Prousto kūrybos gydomuosius, patariamuosius aspektus, perskaito mums ją iš naujo ir pateikia šio milžiniško švento ežero saldų. skaidrų distiliatą. John Updike

Šis kūrinys – ne tik kritika, biografija, literatūros istorija ir skaitytojo vadovas Prousto šedevrui suprasti, bet ir saviugdos knyga pačia tikriausia šių žodžių prasme. The New York Times

De Bottono knyga tokia žavinga, įdomi ir išmintinga, kad ji viena pati gali pakeisti mūsų gyvenimą. The Daily Telegraph

Susiję leidiniai



<p>Neseniai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvi knygas, kuriose skaitytojas susiduria su dviem skirtingomis asmenybėmis, patirdamas ir skirtingą jų poveikį. &nbsp; &nbsp; &nbsp;</p> <p>Vienu atveju, kai kalbame apie Kanados lietuvės Julijos Šukys knygą „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas), jos herojė – Ona Šimaitė&nbsp; -&nbsp; iškyla &nbsp;kaip nepaprastai doras žmogus, kuris pasiaukodamas kitų labui Antrojo pasaulinio karo metais iš Vilniaus geto gelbėjo žydus ir viena pirmųjų tarp lietuvių pelnė Pasaulio Tautų Teisuolio vardą. Žodžiu, ji gali tapti pavyzdžiu kaip žmogus, kuris nepaisydamas pačių didžiausių pavojų, sugeba išsaugoti žmoniškumą. &nbsp; &nbsp; &nbsp;&nbsp;</p> <p>Antru atveju mes susipažįstame su anglų rašytojo Alaino de Bottono knyga „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ (iš anglų kalbos vertė Rasa Balčikonytė), kurios herojus – prancūzų rašytojas Marcelis Proustas ir jo romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“ gali patarti skaitytojui kaip surasti savo gyvenimo esmę.</p> <p><strong>Šedevro jėga&nbsp;</strong></p> <p>Šiandien Marcelis Proustas yra laikomas garsiausiu XX amžiaus&nbsp; prancūzų rašytoju, kurio septynių tomų ciklas „Prarasto laiko beieškant“ atvėrė naujus literatūros akiračius, įtikindamas skaitytojus, kad „tikrasis laikas yra prarastas laikas“.</p> <p>Savitai šį kūrinį perskaitė Alainas de Bottonas savo knygoje. Prousto romanų cikle jis atveria tuos klodus, kurie gali padėti skaitytojui patirti kasdienybės žavesį, nes kiekvienas kūrinys vienaip ar kitaip kuria neeilinę situaciją. Rašytojas atkreipia dėmesį, kad Proustas akcentuoja mintį, jog žmogus dažniausiai tik pavojaus akivaizdoje susigriebia ir puola vykdyti dar neįgyvendintų savo planų. Prancūzų rašytojo nuomone, žmogus neturėtų laukti nelaimių, kad patirtų gyvenimo akimirkos grožį.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p> <p>Proustas taip pat turėjo įprotį susieti paveiksluose nutapytus žmones susieti su savo pažįstamais. Gal todėl ir jo romano personažas Svanas įsimyli Odetę tik todėl, kad ji yra tiesiog panaši į Botticellio paveiksle nutapytą Mozės žmoną Zeforą? Neatsitiktinai Proustas yra įsitikinęs, kad kiekvienas skaitytojas iš tikrųjų skaito save patį.</p> <p>Jo pirmajį ciklo tomą „Svano pusėje“ leidėjai atmetė dėl nepaprastai ilgų sakinių, jie niekaip negalėjo suprasti kaip galima aprašinėti personažo nemigą, kuri tęsiasi romane septyniolika puslapių. Rašytojas buvo įsitikinęs, kad kiekvienas skaitytojas turi rasti laiko sau, o ne teisintis tuo, kad jis neturi laiko. Žodžiu, knygos autorius tyrinėja, kaip Prousto romanų cikle radosi tam tikros meninės ypatybės.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p> <p>Knygos autorius aptiktus romanų cikle rašytojo patarimus sieja ir su jo biografija, tad skaitytojas visuomet gali lyginti jo poelgius su konkrečiais jo gyvenimo atvejais. Bet tuo pačiu Alainas de Bottonas padaro ir labai svarbią išvadą, kad „skaitymas – tai slenkstis, vedantis į dvasinį gyvenimą. Jis veda į jį, bet jo nesudaro“. Nors bet kuri knyga gali būti padėta į šalį, vis dėlto, reikia pripažinti, kad kai kurios iš jų turi savo jėgą, kuri neleidžia atsiplėšti nuo jų. Prie tokių šedevrų, pasižyminčių nepaprasta jėga, priklauso ir „Prarasto laiko beieškant“.&nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp;</p>
<p>Poetas Marius Burokas LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato – mokslo ir filosofijos populiarintojo Alaino de Bottono „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“.<br /> Šiais „koučerių“, gyvenimo trenerių, guru, savijautos patarėjų, efektyvių sąmonės vadybininkų ir dvasinės būklės administratorių laikais knyga, kurios pavadinime esama žodžių „kaip tas ar anas gali pakeisti jūsų gyvenimą“, regis, būtų pasmerkta rimtų skaitytojų paniekai (nors ir jie kartais pasiduoda tai „kaltę sukeliančio malonumo“ pagundai).</p> <p>Bet itin turtingoje šeimoje gimusio, puikų išsilavinimą turinčio rašytojo, filosofo ir populiaraus TV laidų vedėjo A. de Bottono knyga „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ nėra tokia paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. A. de Bottonas yra mokslo ir filosofijos populiarintojas – t. y. sudėtingų dalykų aiškintojas paprastai. Tad ir ši knyga yra apie sudėtingą asmenybę, vieną sudėtingiausių ir ilgiausių literatūros kūrinių ir jo pritaikomumą kasdieniame gyvenime.</p> <p>Knygoje yra 9 skyriai, keliami 9 klausimai, į kuriuos atsakoma pasitelkus Marcelio Prousto gyvenimą, kūrybą, laiškus, santykius su žmonėmis ir kita. „Kaip mylėti gyvenimą dabar“, „Kaip skaityti sau“, „Kaip sėkmingai kentėti“ – štai tokie klausimai, kurių formuluotėje juntama ir vos pastebima ironijos gaidelė.</p> <p>Tiesa sakant, lengvu humoru ir vos jaučiama ironija persmelkta visa knyga, todėl norėsiantiems rimtai vadovautis joje išdėstytais patarimais bus sunku. Bet malonu bus tiems, kurie tiesiog nori pajusti skaitymo malonumą ir ką nors sužinoti apie M. Proustą. O kartu ir įsimesti į atmintį keletą nesudėtingų, bet rimtą literatūrinį ir kultūrinį pagrindą turinčių patarimų, kaip gyventi.</p> <p>Knyga sudėliota taip, kad nevargintų skaitytojo, nesukeltų jam atmetimo reakcijos, galvos skausmo ir noro atidėti ją nebaigtą į šalį. Trumpai tariant, ji tiesiog pranašiškai pritaikyta vidutiniam šiuolaikiniam skaitytojui, mėgstančiam apie viską sužinoti internete (nors ir parašyta 1997-aisiais, interneto kūdikystės amžiuje) – skyreliai, iliustracijos, piešinukai, sąrašai, į mažus blokus suskaidytas tekstas.</p> <p>Tos iliustracijos ir piešinukai dažnai įdomesni už knygoje žarstomus patarimus mėgautis gyvenimo smulkmenomis, neskubėti, būti savimi ir t. t. ir pan. Už šiuos patarimus įdomesni ir knygoje gausiai pažerti įvairūs M. Prousto gyvenimo faktai ir fakteliai: jo asmenybės apibūdinimas per draugų citatas, jo mėgstamų dailės kūrinių sąrašas, jo laiškai ir kita.</p> <p>Tikrai įdomūs skyriai „Kaip skaityti sau“ ir „Kaip padėti knygą į šalį“. Tai tokia lengva skaitymo filosofijos ir skaitymo psichologijos, skaitytojo ir knygos, skaitytojo ir rašytojo sąveikos studija. Tiksliau, tos studijos apybraiža, kontūrai, santrauka. A. de Bottonas, pasitelkdamas pavyzdžiu M. Proustą, rašo, kaip skaitymas išaštrina mūsų protą, moko pastebėti detales, kurių kitaip nebūtume pastebėję. Jis tvirtina, kad skaitytojas visuomet literatūroje ieško savęs paties, o knyga „daro mus jautresnius“ sau.</p> <p>Kita vertus, A. de Bottonas tvirtina, kad „gera knyga kliudo savarankiškai mąstyti – būdama tobulas kūrinys, ji daro tokį stiprų poveikį, kad natūraliai laikome ją pranašesnė už visa, ką galime sukurti patys“. A. de Bottonas renkasi vidurio kelią ir siūlo skaityti, bet nepaversti knygų stabais, neužsiiminėti „meno stabmeldyste“ ir retkarčiais sugrįžti į paprastą gyvenimą, praleisti laiką su artimaisiais, gamtoje.</p> <p>Nežinau, ar ši knyga sudomins M. Prousto kūryba tiek, kad skaitytojui tučtuojau kils noras atsiversti pirmąjį „Prarasto laiko beieškant“ romaną ir nuodugniai perskaityti visą milžinišką M. Prousto opusą iki galo. Tiesą sakant, tik labai nedaug žmonių yra jį visą perskaitę ir vos vienas kitas perpratęs tiek, kad galėtų kvalifikuotai ar bent pagrįstai apie šiuos kūrinius kalbėti. O nemažai tų, kurie teigia, kad perskaitė M. Proustą – tikrai to nepadarė – „Prarasto laiko beieškant“ yra viena iš tų knygų-paradoksų (kaip ir J. Joyce`o „Ulisas“ ar H. Melville`io „Mobis Dikas“) – žmonės mėgsta ir nori apsimesti jas skaitę, nes tai lyg ir savotiška išsilavinimo, estetizmo, gero skonio ir polinkio į rimtą literatūrą žymė.</p> <p>Tad ši knyga padės jiems geriau apsimetinėti – joje nemažai M. Prousto citatų visiems gyvenimo atvejams, retų faktų iš rašytojo gyvenimo.</p> <p>Tam tikra kita dalis šios knygos skaitytojų pasitenkins joje pateiktomis M. Prousto citatomis ir žiniomis apie patį M. Proustą (gana išsamiomis ir pikantiškomis), priims tai iš praktiškos pusės ir niekados neskaitys paties M. Prousto ir neapsimetinės jį skaitę. Jie greitai gaus kokybišką informaciją – ko daugiau reikia šiuolaikiniam žmogui, nuodugniai nepaisančiam patarimų (ypač patarimo neskubėti), kuriuos jis taip mėgsta skaityti.</p> <p>Kita vertus, pagarba autoriui už tai, kad jis nepuolė replikuoti savo sugalvoto metodo ir neparašė knygų „Kaip Hermanas Hesė, Fransua Rablė, Ernestas Hemingvėjus, Gėtė ar bet kas kitas iš klasikų gali pakeisti jūsų gyvenimą“. Jos būtų paklausios. Bet autorius į savus spąstus nepateko, nepavertė savo gebėjimo stabmeldyste.</p> <p>A. de Bottono erudicija pavydėtina, sugebėjimas rašyti lengvai, patraukliai ir aiškiai apie sudėtingus dalykus – unikalus, o gebėjimas derinti, regis, sunkiai suderinamus dalykus – pavydėtinas, todėl vargu ar kas be jo, dar tokią knygų serija sugebėtų deramai pratęsti.</p> <p>„Net geriausios knygos nusipelno būti padėtos į šalį“ – šiuo sakiniu A. de Bottonas baigia pasakojimą apie M. Proustą. Tad ir paprastam skaitytoju, matyt, nederėtų graužtis nesugebėjus įveikti M. Prousto knygų. Jis įveikė šitą, užkopė ant kalvelės. A. de Bottonas mano, kad iš pradžių to turėtų pakakti.</p> <p>Marius Burokas <a href="http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/141462/m_burokas_uz_prousto_uz_teksto_uz_zodziu_knygu_apzvalga" rel="nofollow" target="_blank">lrt.lt</a></p>
<p>Pradėsiu nuo to, jog knygų pavadinimai su užmojais pakeisti gyvenimą man kelia žiovulį. Kiekvieno skaitančiojo gyvenime yra knygos, padariusios didesnę ar mažesnę įtaka pasaulėvokai, inspiravusios vidinius pokyčius, sprendimus, bet dažniausiai jos būna ne iš tos, trimituojančių didžius pokyčius, serijos.<br /> Jei šios knygos pavadinime nebūtų Prousto pavardės, jei šios knygos nebūtų parašęs žavus ir labai išsilavinęs publicistas-filosofas Alainas de Bottonas – greičiausiai ji net nebūtų papuolusi į mano akiratį. Bet ne šį kartą.</p> <p>Knygos autorius Alainas de Bottonas pasaulyje žinomas kaip rašytojas, laidų vedėjas, kurio tekstai alsuoja lengvai suprantama kasdienybės filosofija. Bendradarbiaudamas su „The Guardian“ Alainas sukūrė kelių minučių animuotą filmą apie meno teorijas, kuris, mano manymu, apskritai yra vienas iš taikliausių (matytų, skaitytų, girdėtų) bandymų paaiškini kam skirtas menas ir kaip jis veikia žmoniją. Kai kas šį rašytoją laiko populistu, bestselerių kepėju, bet, mano nuomone, labai gerai, kad egzistuoja tokie tarpininkai tarp „dangaus ir žemės“, tokie išverčiantys mokslinį, filosofinį žargoną į publicistinę, eiliniam žmogui suprantamą kalbą ir užsiimantys rimtojo meno populiarinimu. Knygoje „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ Bottonas imasi žmonijos prusinimo Proustu. Pastarojo, greičiausiai, pristatinėti nereikia, nors septynių dalių „Prarasto laiko beieškant“ epopėja ne vieno skaitytojo lieka net neįpusėta.<br /> Bottonas gerai išanalizavo Prousto kūrybą, biografinius faktus, interviu, viešus pasisakymus, draugų prisiminimus ir viską sudėjo į devynias knygos dalis, kurių kiekvieną pradeda žodeliu „Kaip…“ (pvz., „Kaip rasti laiko sau“, „Kaip rodyti jausmus“, „Kaip padėti knygą į šalį“, „Kaip praregėti“ ir t.t.). Remdamasis Prousto pasaulėžiūra ar jo knygų personažų mintimis, citatomis, poelgiais, Bottonas samprotauja: „o ką gi šiuo klausimu“ pasakytų ar patartų Proustas? Taip didžiojo prancūzo intelektualo išmintis adaptuojama šiandienai. Knygos forma (įvadas į rimtąją literatūrą, filosofiją) šiek tiek primena Ro­ber­to Row­lan­do Smit­ho „Pus­ry­čius su Sok­ra­tu“ arba Irvino D. Yalomo knygas, kuriose istorijos kuriamos sekant garsių filosofų teorijomis ( „Ko verkė Nyčė“, „Gydymas Šopenhaueriu“, „Spinozos problema“).<br /> Knyga pradedama įvadine dalimi „Kaip mylėti gyvenimą dabar“. Šį tekstą inspiruoja praeitojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje vieno prancūziško dienraščio inicijuota apklausa apie tai, jog amerikiečių mokslininkai praneša, kad pasaulio pabaiga ateis arba bent jau didžioji žemyno dalis bus sunaikinta ir žus šimtai milijonai žmonių. Jei ši pranašystė pasitvirtintų, kaip ji paveiktų žmonijos elgesį per laiką nuo sužinojimo apie neišvengiamybę iki jos įvykimo? Proustas pateikė savo atsakymą laikraščiui laišku, kuriame išdėsto tokias mintis:</p> <p><em>„Gyvenimas mums išsyk pasirodytų nuostabus, vos tik, kaip teigiate iškiltų mirties grėsmė. Tik pagalvokite, kiek planų, kelionių, meilės reikalų, studijų jis – tai yra gyvenimas – slepia, o juos vis atidedam iš tingumo, nes esame tikri dėl ateities. Atsiradus pavojui išnykti, kaip viskas pasidarytų žavu! Ir jei tik šįkart nelaimė mus aplenktų, tikrai aplankytume naująsias Luvro sales, pultume ant kelių prieš panelę X ir nukeliautume į Indiją. Katastrofa neįvyko, nieko nepadarėme ir vėl sugrįžome į įprastą gyvenimą, kuriame aplaidumas slopina aistrą. Kad įvertintume šią gyvenimo akimirką, neturėtume laukti katastrofų. Pakaktų prisiminti, kad esame žmonės ir kad dar šį vakarą gali aplankyti mirtis.“</em></p> <p>Tai yra vienas iš Prousto viešų pasisakymų, iš kurio galima išrutulioti nemenką tekstą apie tai, „kaip reikia gyvenimą mylėti dabar“. Bottonas taip pat pripažįsta, kad Prousto mintys apie tai, kaip reiktų gyventi, neapsiriboja trumpu atsakymu į laikraščio klausimą, nes iki pat gyvenimo pabaigos jis rašė knygą, mėginančią – nors labai ištęsta ir sudėtinga pasakojimo forma – atsakyti į klausimą, mažai kuo tesiskiriantį nuo iškelto mokslininku besidedančio amerikiečio.</p> <p>Kitose knygos dalyse „Proustas patarinėja“, kaip būti geru draugu, kaip reikšti savo jausmus, kaip atrasti gyvenimo grožį mažose kasdienybės detalėse, kurias pastebi ir įamžina savo kūriniuose menininkai, rašytojai, detalėse, kurių apstu kiekviena diena, tereikia žvilgsnį nukreipt reikiama kryptimi (pvz., prustiškojo „madlenos pyragaičio“ stebuklingas efektas). Taigi, iš esmės – nieko labai naujo ir netikėto, todėl mane, asmeniškai, šioje knygoje domino visai ne tos vietos, kur Proustas veikia kaip gyvenimo būdo patarėjas (tuomet tokie pamąstymai gal ir buvo išskirtiniai, bet šiandienos kontekste tai skamba kaip klišės, kurių pats Proustas vengė ir kritikavo kitų rašliavose). Mane Bottono knygoje labiau užkabino faktai, biografinės Prousto gyvenimo detalės, atskleidžiančios ir leidžiančios labiau pažinti paties Prusto asmenybę, o taip pat ir kitų to metų intelektualų kūrybą.</p> <p>Patiko ir tos knygos dalys, kuriose samprotaujama kiek mažiau populiariomis temomis – apie rašymą (klišių vartojimą ir individualaus stiliaus paieškas), skaitymą (sąsajas tarp mūsų ir knygų, ką mums duoda skaitymas, kaip skaityti sau ir t.t.), meno vertinimą.</p> <p><em>„Skaitymas yra naudingas, kol padeda surasti magiškus raktus, kuriais atsirakiname mumyse nugrimzdusias savastis ir be kurio niekaip nežinotume, kaip patekti į šias erdves. Kita vertus, jis tampa pavojingas, kai, užuot pabudinęs protą dvasiniam gyvenimui, bando užimti jo vietą, kai tikrovė, nustojusi būti idealu, kurį pasiekti galime tik savo paties proto judesiu ir širdies pastangomis, tampa kažin kuo medžiagišku, sudėtu į knygos puslapius;“</em></p> <p>Pabaigai norėčiau pastebėti, kad nors ir ne Bottonas atrado šį „įdarbinto“ pasakojimo metodą, bet jam rašyti tokio stiliaus knygas tikrai sekasi. Įtaigi pasakojimo maniera, įdomios mintys, užkabinančiai pateikta informacija ir jos meniškai struktūruotas sudėliojimas į tam tikrus teminius stalčiukus – svarbiausi knygos „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ sėkmės ingredientai. Bandau tik suprasti – į kokį skaitytoją orientuota ši knyga. Intelektualai skaito patį Proustą, o Prousto neskaitantys vargu, ar norės skaityti apie tai, kaip jis gali pakeisti gyvenimą. Greičiausiai, kad jog ši knyga yra orientuota į skubantį šiuolaikinį žmogų, kuriam patinka gauti sukramtytą, apdorotą informaciją, o ne pačiam nerti į 7 tomų literatūrines gelmes su sakiniais, užimančiais po keturis metrus standartinio teksto dydžio, o tada sulaukus progos viešai pasigirti „O Proustas tai atsakytų šitaip…“.</p> <p>Proustas nepakeitė mano gyvenimo, bet..</p> <p><em>„Taip kartais būna: skaitydami kokį nors naują genijaus šedevrą, su džiaugsmu atrandame jame visus tuos paniekintus savo apmąstymus, atrandame džiaugsmą ir liūdesį, kuriuos stengėmės užgniaužti, ištisą jausmų pasaulį, kurį niekinome ir kurio vertę mums staiga naujai atvertė knyga.“</em></p> <p><a href="http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knygos-recenzija-alain-de-botton-kaip-proustas-gali-pakeisti-jusu-gyvenima-286-637701" rel="nofollow" target="_blank">g</a><a href="http://www.g-taskas.lt/alain-de-botton-kaip-proustas-gali-pakeisti-jusu-gyvenima/" rel="nofollow" target="_blank">-taskas.lt</a></p>
<p><strong>Milijoninį palikimą gavęs filosofas kasinėja didžiąją literatūrą</strong></p> <p><em>Alainas de Bottonas, filosofas, televizijos laidų vedėjas išgarsėjo didelį pripažinimą pelniusiomis esė ir romanais, kuriuose &nbsp;meno, filosofijos ir literatūros klausimai patraukliai derinami su kasdienės filosofijos patarimais. Kaip prisipažįsta pats rašytojas, vienas svarbiausių jo tikslų – priartinti filosofiją ir meną prie kasdienio gyvenimo. Nors jo tėvas, garsus Šveicarijos bankininkas, paliko sūnui milžinišką palikimą, A. de Bottonas gyvena iš savo kūrybos, o palikimo pinigus naudoja daugiausia įvairiems švietėjiškiems fondams ir labdarai. Lietuvoje populiarumo sulaukusioje knygoje ,,Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ autorius, pateikdamas daug autentiškos informacijos apie Proustą, jo šeimą ir aplinką, gilindamasis į santykius su artimaisiais, &nbsp;cituodamas &nbsp;ištraukas iš jo &nbsp;laiškų, esė ir didžiojo &nbsp;romano ,,Prarasto laiko beieškant“, svarsto apie literatūros bei meno poveikį mūsų gyvenimui.&nbsp;</em></p> <p><strong>Autorių kalbina Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka.</strong></p> <p><strong>Savo knygoje „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ teigiate, kad didis romanas geba pakeisti gyvenimą. Ar turėdamas omeny intensyviai kuriamas moderniąsias technologijas ir sparčiai besikeičiančius žmonių įpročius jūs vis dar tikite literatūros konkrečiai ir meno apskritai galia keisti mūsų gyvenimą?</strong></p> <p>Aš tikiu, kad kai kuriuose romanuose esama idėjų, kurios gali pakeisti gyvenimą. Tačiau jūsų klausimas išties aktualus, nes, suprantama, dauguma žmonių neskaito romanų, ką jau ir kalbėti apie Prousto kūrinius. Tai demokratizacijos problema. Kai kurios iš pačių svarbiausių idėjų šiuo metu praradusios trauką. Nors ir gyvename „laisvose“ visuomenėse, jose, kaip tenka patirti, sudarytos tokios sąlygos, kad žmonės tiesiog neranda kelio, kuris veda prie svarbiausių gyvenimo tiesų. Mūsų dėmesys nuolatos blaškomas – gyvendami tokiomis sąlygomis, suprantama, iki šiol nesame matę nė vienos reklamos, reklamuojančios Proustą. Taigi vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria intelektualai bei rašytojai, tai perprasti rinkos sistemą ir gebėti joje varžytis. Šią knygą, be kitų priežasčių, parašiau todėl, kad nenoriu, jog svarbios idėjos šioje sistemoje išnyktų arba liktų žinomos tik trejetui akademikų. Siekiau, kad mano kūrinys būtų prieinamas kuo platesniam skaitytojų ratui, todėl turėjau atrasti tokią kūrinio formą, kuri skaitytoją žavėtų ir leistų paprastai ir greitai jį perskaityti.</p> <p><strong>Kodėl pasirinkote būtent Prousto „Prarasto laiko beieškant“?</strong></p> <p>Man daro didelį įspūdį Prousto idėjos daugelio dalykų atžvilgiu. Man patinka tai, ką jis sako apie didžiojo meno galią atverti mums akis ir leisti naujai įvertinti patirtis, kurios mums lyg ir žinomos, bet kuriomis anksčiau tinkamai nesidomėjome. Aš žaviuosi jo mintimis apie meilę, kurios kritiškai vertina anuomet vyravusią romantiškąją ideologiją ir pabrėžia, kad tarp mylimųjų esama nemažai apgaulės ir iliuzijos. Taip pat mane žavi jo švelnumas, gebėjimas atrasti vaikiškąją suaugusiųjų pusę ir jo nostalgija vaikystės malonumams bei tikrumui.</p> <p><strong>Kokius dar romanus apibūdintumėte kaip gebančius keisti gyvenimą? Kokie kūriniai pakeitė jūsų pasaulėvaizdį?</strong></p> <p>Manau, kad panašaus užmojo rašytojas yra Tolstojus – jis, kaip ir Proustas, buvo filosofas, pasirinkęs romaną kaip mechanizmą perteikti mums savo idėjas. Tolstojus siekė ne tiek mums paporinti istorijas, kiek savo idėjomis atverti širdis bei protus, ir manė, kad geriausiai tai įgyvendinti leidžia romanas.</p> <p><strong>Kas pirmiausia patraukė jus prie literatūros ir filosofijos, kuria remiatės savo kūryboje? Ar atsimenate pirmąsias knygas, kurios jums padarė didelę įtaką?</strong></p> <p>Filosofija mane patraukė iš nerimo, troškau atrasti knygas, kurios paaiškintų tikrovę – ji man rodėsi gąsdinanti ir trikdanti. Norėjau geriau perprasti save ir kitus žmones – o perpratęs prisidėti prie teigimų pasaulio permainų. Mano interesai buvo visiškai praktiški ir primygtiniai. Norėjau išmokti gyventi. Pamenu, kaip sulaukęs šešiolikos perskaičiau M. Kunderos „Nepakeliamą būties lengvybę“ – ši knyga man atvėrė akis.</p> <p>Kaip esate minėjęs ankstesniuose interviu, kai persikraustėte iš Londono į Šveicariją, iš pradžių jautėtės labai nelaimingas, bet nusprendėte, kad tai bus į naudą kūrybai. Knygoje „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ kalbate apie skausmo, kuris leidžia naujai pažvelgti į kasdienybę ir mėgautis jos grožiu, svarbą. Ar manote, kad skausmingos patirtys naudingos kūrybiškumui? Kokios dar patirtys šiuo atžvilgiu svarbios?</p> <p>Turime būti atsargūs, kad skausmo, kančios nepaverstume fetišu. Kiekvienam iš mūsų tenka patirti daug skaudžių dalykų – ir svarbiausia tai, kaip į juos reaguojame. Kyla pagunda leistis sugadinamiems kančios, juk taip saldu pasiduoti kandumui bei pykčiui. Didžiausia gudrybė – kažkaip nepasiduoti šiai pagundai ir pamėginti, kiek tai įmanoma, iš slegiančių patirčių mokytis. Kiekviena emociškai ar kitaip skaudi situacija mums pateikia daugybę slaptų pamokų, kurias privalu išmokti. Kaip sakė Proustas, skausmas – tai kvietimas geriau suprasti pasaulį.</p> <p><strong>Savo knygos pradžioje aprašote Prousto šeimą ir kalbate apie netiesioginę jo tėvo įtaką rašytojo apsisprendimui kurti. Proustas, kaip Kafka ir dar keletas garsių rašytojų, jautėsi užgožti įtakingų tėvų ir troško įrodyti, kad yra ko nors verti. Ar ši patirtis žinoma ir jums? Ar jūsų šeima, ypač tėvas, turėjo įtakos apsisprendimui rašyti?</strong></p> <p>XIX a. literatūroje dažnai sutinkame buržuazijos sluoksnio tėvų, kuriems sūnų noras tapti rašytoju – o ne inžinieriumi ar gydytoju – kėlė siaubą. Laimė, mano tėvas buvo ne toks ir dažnai mane padrąsindavo, o tai svarbu, nes žmogus iš prigimties – lengvai pažeidžiamas, ir vaikams būtina jausti, kad jie turi galimybę sulaukti sėkmės, pasirinkę tokį sunkų darbą kaip rašymas.</p> <p><strong>Viename iš ankstesnių interviu esate užsiminęs, kad jums didelį įspūdį padarė Prousto drąsa „būti švelniam“ – tarkime, jis su malonumu puslapis po puslapio aprašo motinos besiilginčio berniuko jausmus. Esate sakęs: „Mane labai domina tokios emocijos, kaip švelnumas, neturintis vietos lavinamųjų poreikių panteone, bet vis tiek man yra svarbus.“ Ar manote, kad drąsa būti švelniam ir jautriam turi kokių nors perspektyvų mūsų į galią orientuotoje visuomenėje?</strong></p> <p>Mums vis dar labai sunku pasakyti, tarkime, aš bijau, nors šis jausmas, baimė, tikriausiai vienas svarbiausių mūsų gyvenime. Mes daug labiau linkę supykti ir pasiduoti keršto jausmui, nei tiesiog pripažinti, kad mus kas nors įskaudino. Būtų didelis žingsnis į priekį, jei žmonės taptų pajėgūs nuoširdžiai atskleisti savo baimę, o ne įtūžį.</p> <p><strong>Didieji literatūros kūriniai gali pakeisti mūsų požiūrį į pasaulį, tačiau į juos vis dėlto retai žiūrima kaip į turinčius terapinės galios. Ką manote apie vis augantį saviugdos knygų populiarumą?</strong></p> <p>Man patinka saviugdos knygos, jei tokiomis vadiname Senekos, Epikūro, Montaigne’io, Schopenhauerio, Virginia’os Woolf ir panašių autorių kūrinius. Problema – ne pačios saviugdos knygos tikrąja šių žodžiu prasme (turiu omeny mums padedančias knygas), bet tos knygos, kurios kartais šiai kategorijai priskiriamos, tarkime, JAV autorių kūriniai, žadantys amžiną laimę ir didelius pinigus. Egzistuoja skirtis tarp terapinės ir antiterapinės kultūrų. Aš tvirtai stoju į terapinių kultūrų pusę ir manau, kad didiesiems meno kūriniams visada būdingos terapinės intencijos. Kokia prasmė kurti meną, jei vienaip ar kitaip nesistengiame patobulėti patys ir patobulinti kitus? Arba sumažinti egzistencijos skausmą, kad jis taptų labiau pakeliamas?</p> <p><strong>Šiuo metu labai madinga kalbėti apie sąmoningumą, įsisąmoninimą, atidą – tai, kas angliškai vadinama vienu žodžiu mindfulness. Kaip žinome, šis terminas atėjo iš budizmo. Ką manote apie Rytų išminties pritaikymą Vakarų kultūrose?</strong></p> <p>Atrodytų, kad ieškodami išminties bei paguodos turėtume kreipti akis į Vakarų universitetų filosofijos fakultetus. Tačiau jų nedomina šie dalykai, jie stengiasi apibrėži ontologinį natūralizmą, pozicionuoti Wittgensteiną tinkamoje istorinėje perspektyvoje, pateikti išnašas vėlyvojo Heideggerio darbuose ar palyginti Platono „Fedrą“ ir Aristotelio „Etiką“. Tai neprastas būdas praleisti laiką, tačiau tokia veikla, be abejonės, menka paguoda tiems, kurie ieško atsakymo į tikrą juos užklupusią gyvenimo problemą. Akademinės institucijos pavertė kultūrą – tai, kas turėtų padėti mums gyventi ir numirti – abstrakčiu išsimokslinimu. Budistinė filosofija kitokia. Ji siekia padėti mums, keliantiems egzistencinius klausimus, atrasti savo kelią. Juk būtų labai keista viduriniosios klasės atstovų vakarienės metu išgirsti naujieną, tarkime, kad sėdintis šalia jūsų pašnekovas atrado paguodą Hegelio ar Aristotelio veikaluose. Bet visiškai nekeista sužinoti, kad jis lankėsi Nepale ir liko sužavėtas tos šalies tradicine išmintimi. Mes neturime galimybės pasinaudoti svarbiausiais turtais. Beveik visos didžiosios Vakarų kultūros asmenybės troško, kad kultūra funkcionuotų kaip instrumentas, leidžiantis siekti išmintingesnio gyvenimo. Sokratas, Epikūras, Seneka, Montaigne’is, Schopenhaueris, Nietzsche, Schilleris, Tolstojus, Proustas – visi jie norėjo, kad kultūra būtų ne akademinių studijų objektas, o gyvybiškai svarbus turtas, resursai, iš kurių galima semtis patarimų ir kurie nurodo kryptį, kur link mums žengti toliau (tarkime, mirus gyvenimo draugui arba praradus darbą) – panaši ir Rytų tradicinės išminties paskirtis. Metas Vakarų kultūrai grįžti prie savo teisėtų ambicijų, tik, žinoma, ne tam, kad pasipuikuotume prieš Rytus, bet tam, kad žengtume išminties keliu kaip lygūs su lygiais siekdami žmonių gerovės.</p> <p><strong>Jūsų knygos pasižymi vienu ypatingu bruožu – jūs jungiate klasikinį meną, poeziją, psichologiją ir keliones, architektūrą ir džiaugsmą, logiką ir emocinį pasitenkinimą. Ar galite atskleisti paslaptį, kaip atrandate šias jungtis? Ar manote, kad senieji mokymai šiandien gali būti prikelti naujam gyvenimui?</strong></p> <p>Aš tikiu procesu, kuris vadinama kultūros kasyba. Tai būdas vertingiausias kultūros dalis – kuriomis laikau menus, humanitarinius mokslus, filosofiją – „iškasti“ ir naudingai pritaikyti mūsų kasdieniam gyvenimui. Vykdant kultūros kasybą, kruopščiai atkasami praktiniai kultūros aspektai, nuvalomi, restauruojami ir panaudojami mentalinių instrumentų, leidžiančių orientuotis šiuolaikiniame gyvenime, gamybai. Tapo istorine problema tai, kad labai vertingos kultūrinės įžvalgos dažnai dūla kažkur giliai „po žeme“. Į tamsius ir užgriozdintus kultūros koridorius neretai drįsta įžengti tik kai kurie pripažinti ekspertai. Ta medžiaga – tartum metalas geležies rūdoje, žaliavoje, kuri neapdirbta neturi visiškai jokios praktinės vertės. Tam, kad kultūra būtų mums naudinga, ją būtina išvalyti, rafinuoti. Privalu atskirti kultūrines įžvalgas nuo gausios jas supančios perteklinės žaliavos. Čia peršasi palyginimas su aukso kasyklomis – tik maža dalis to, kas iškasama, yra panaudojama brangių, visuomenei reikalingų objektų gamybai. Turiu omeny geras idėjas. Būtent kalbant apie šį rafinavimo procesą, išryškėja didžiulis skirtumas tarp mano asmeninio ir universitetų požiūrio. Aš dėkingas akademinėms institucijoms už tai, kad jos iškasa šachtas ir rūpinasi tunelių priežiūra, tačiau aš puoselėju kitokį siekį, mane domina medžiagos iškėlimas į paviršių ir panaudojimas, o ne užkonservavimas ir interpretavimas „po žeme“. Kultūros kasybos idėja yra nauja ir dar atrodo keistoka. Tačiau mūsų pasaulyje jai lemta suvaidinti svarbų vaidmenį, nes šiuo metu, kad ir kaip tai būtų liūdna, dauguma žmonių netiki, kad kultūra gali duoti jiems ką nors naudingo. Žinoma, tai ne jų kaltė. Kai pažvelgiame į žaliavą, tą formą, kuria paprastai mums pateikiama kultūra, nenuostabu, kad žmonėms ji nerūpi.&nbsp;</p> <p><strong>Esate sakęs, jog daugumos žiniasklaidos priemonių problema ta, kad jos subtiliai verčia mus atsitraukti nuo savo minčių ir sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų mums turi menkai rūpėti. Apie ką jūs mėgstate skaityti, kokios publikacijos teikia jums daugiausia peno mintims? Ar apskritai skaitote laikraščius ir žurnalus?</strong></p> <p>Dėl vieno dalyko esu tikras – mes dar neturime tokių žinių, tokių naujienų, kokių nusipelnėme. Mūsų laikų naujienos dažniausiai skatina sumaištį, pavydą, betikslį jaudulį ir beprasmę baimę. Išmintingesnėje, brandesnėje visuomenėje mes taip pat kasdien domėsimės naujienomis. Tačiau turėsime aiškesnę ir ambicingesnę viziją, kam jos mums reikalingos. Naujienos nebūtinai turi būti susijusios su tuo, kas neįprasto ar baisaus įvyko nuo praėjusio numerio pasirodymo. Naujienose nebūtina vis priminti, kaip, tarkime, stengiamasi sukontroliuoti turtinguosius (nors šis tikslas ir svarbus). Ne, didysis naujienų tikslas turi būti suformuluotas aiškiai: padėti visuomenei ir jos individams klestėti, ir pirmiausia dera teikti su šiuo tikslu susijusią informaciją.</p> <p><strong>Neseniai esate prisipažinęs, kad norite, jog jus atsimintų „kaip tą, kuris pamėgino įlieti elitinės kultūros į platesnę kultūrą. Kaip apibūdintumėte šią savo misiją?</strong></p> <p>Ši misija – tai rašyti apie sudėtingiausius dalykus pačiu aiškiausiu ir prieinamiausiu būdu. Ši misija – tai didelės pastangos užtikrinti, kad mano skaitytojas nenuobodžiaus ir nesijaus sutrikęs. Ši misija – tai perrašyti knygą dvidešimt penkis kartus, kad ją suprastų įtemptu grafiku dirbantis pilotas ir gydytojas, paauglys ir aštuoniadešimtmetis.</p> <p><strong>Pasak Orhano Pamuko, neabejotina, kad rašytojai mūsų visuomenėje pajėgūs vaidinti labai svarbų vaidmenį. Kaip jūs apibūdintumėte šiandienos rašytojo pareigas ir atsakomybę?</strong></p> <p>Šiandienos problema – ne informacijos trūkumas, o domėjimosi išmintingesne informacija trūkumas. Taigi man tikras rašytojas – tai tas, kuris pajėgus mus sudominti pačiais rimčiausiais ir empatiškiausias žmogaus prigimties aspektais ir gali žengti priešinga kryptimi nei tie, kurie propaguoja smurtą, godumą ir paviršutiniškumą.</p> <p><strong>Ačiū už pokalbį.</strong></p> <p><a href="http://kultura.lrytas.lt/literatura/milijonini-palikima-gaves-filosofas-kasineja-didziaja-literatura.htm" rel="nofollow" target="_blank"><strong>lrytas.lt</strong></a></p>
<h4 itemprop="description">15min&nbsp;kas mėnesį pristato naujas knygas, kurių nereikėtų praleisti pro akis. Šįkart Audrius Ožalas pristato&nbsp;įdomius gegužės mėnesio kūrinius. Tarp jų – Alain de Botton „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“. Kviečiame <a href="http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/top-8-demesio-vertos-geguzes-menesio-knygos-286-636007" rel="nofollow" target="_blank">žiūrėti</a>.&nbsp;</h4>
<p>LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, kaip ir kiekvieną trečiadienį, domisi knygynų naujienomis. Vasaros pradžios pristatyme – Alain de Botton knyga „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“.&nbsp;</p> <p>Laidos įrašą galite rasti <a href="http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/138561#wowzaplaystart=1973000&amp;wowzaplayduration=422000" rel="nofollow" target="_blank">čia</a>.&nbsp;</p>
<p>Grandioziniai sakiniai – pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, kam nors paminėjus Prousto pavardę. Na, galbūt dar prisimenami ir burnoje tirpstantys madlenos pyragaičiai, nes šių aprašymas, atsidūręs romano pradžioje, greičiausiai spėja pasiekti &nbsp;ir tą skaitytoją, kuris vėliau suvoks esantis alergiškas prustiškam sakinių ilgumui ir vyksmo užtemptumui. Toks skaitytojas paliks proustiško skaitymo malonumą tiems, kurie gali sau tokią prabangą leisti. Kaip pasakytų Prousto brolis Robertas – tiems, kurie sunkiai serga arba susilaužę koją guli lovoje.</p> <p>Jei jau rašytojo &nbsp;laikais sakyta, kad Prousto romanų skaitymas laiko atžvilgiu yra prabangos dalykas, tai ką kalbėti apie šiandienos santykį su Proustu, kur didelės paraštės ir saikingas žodžių kiekis pastraipoje liudija, kad &nbsp;greito maisto kultūra neaplenkė ir skaitytojų pasaulio? Apie šios kultūros&nbsp; idėjines tendencijas daug ką pasako iš skaitomiausių knygų dešimtukų nesitraukiantys fizinę ir dvasinę sveikatą užtikrinti žadantys gyvenimo vadovai. &nbsp;Ir vis dėlto... &nbsp;Kaip su visu tuo yra susijęs Proustas?</p> <p>Nors pats knygos pavadinimas „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ &nbsp;sukuria&nbsp; tolesniuose puslapiuose laukiančių įtikinėjimų, kodėl būtina perskaityti „Prarasto laiko beieškant“, lūkestį, tačiau knygos skyrių pavadinimai &nbsp;šį lūkestį &nbsp;tuoj pat paneigia – jie tikina, kad skaitytojas sulauks patarimų, kaip išmokti sėkmingai kentėti, kaip rodyti jausmus, kaip rasti laiko sau,kaip praregėti ar išlikti laimingam mylint. Gyvenimo patarimai pagal Proustą? Galima ir taip sakyti. Tik jaučiu pareigą įspėti skaitytoją, kad ne laimė čia yra didžiausia siekiamybė, o veikiau gebėjimas grožėtis gyvenimu net tada, kai skauda, ir matyti gyvenimo didybę paprastuose dalykuose.</p> <p>Knygos autorius patarimus gyvenimo klausimais pateikia pasitelkdamas nesėkmingiems kentėtojams atstovaujančius Prousto romanų personažus, „paviešindamas“ jų moralinių susirgimų simptomus ir paskirdamas reikalingą gydymo būdą. Knyga patraukia dėmesį tuo, kad joje į mūsų buitį ir būtį ištinkančias situacijas pažvelgia žaismingai – pradedant &nbsp;gydytojo pareigas užėmusio Prousto tėvo&nbsp; patarimais mankštintis strykčiojant, baigiant Prousto rekomendacijomis sąmoningai kurstyti pavydo scenas idant būtų išsaugota meilė.</p> <p>Knyga suteikia skaitytojui galimybę pamatuoti savo gyvenimą proustiškais savęs ir savo santykio su kitu suvokimo matais ir pažinti Proustą ne tik iš sakinių ilgumo, bet ir iš jo jautrumo šalia esančiajam, paveikslo potėpiui, žodžio niuansui, iš jo kančių ir susidūrimo su pelėmis ar atsiskyrimo nuo <em>maman </em>baimių. Pažinti tokį Proustą, kuris migdosi skaitydamas traukinių tvarkaraščius, kuris aukštuomenės pokylius verčiau iškeičia į gerų bičiulių ar draugiją, kuris stipriai kenčia, nesistengdamas jam skirto gyvenimo kryžiaus nuo pečių nusimesti. &nbsp;</p> <p>Pasitelkdamas patarimų gyvenimo klausimais kalbėjimo formą ir išryškindamas tokias Prousto savybes, kaip kuklumas, dvasios&nbsp; stiprybė kančios atžvilgiu, kito poreikių iškėlimas viršum savųjų ir nuolatinė pastanga išskaityti gyvenimo didingumą vos įžiūrimuose dalykuose, Alain de Botton sukuria šmaikštumą ir rimtį apjungiantį&nbsp; proustišką &nbsp;gyvenimo vadovą, tampantį atsvara&nbsp; į nepasvertą pasitikėjimą savimi orientuotam, kančią neigiančiam ir greitai pasiekiamą laimę propaguojančiam šių dienų gyvenimo vadovo etalonui.</p> <p>Nemunas, dvisavaitinis kultūros ir meno leidinys</p>
<p>Dr. Jurgita Ludavičienė apie Alain de Botton knygą „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“.&nbsp;</p> <p>Laidos įrašą galite rasti <a href="http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/100441/labas_rytas_lietuva_i_dalis#wowzaplaystart=0&amp;wowzaplayduration=3952000" rel="nofollow" target="_blank">čia</a>. (nuo 39.21 min.)</p>
2018 Balandis
P A T K P Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
Perkamiausios knygos
Prezidento žvalgas: du gyvenimai
Arvydas Anušauskas
Knyga apie Albiną Čiuoderį
10.00 €
Dūžtančios formos
Aldona Ruseckaitė
Romanas apie Vytautą Mačernį
7.50 €
Bėgimas į nežinią
Viktorija Prėskienytė-Diawara
Afrikietiški apsakymai
9.00 €