Baltos vaivorykštės = White rainbows

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Baltos vaivorykštės = White rainbows

Baltos vaivorykštės = White rainbows
Autorius: Lidija Šimkutė
Prekės kodas: 9789986398868
Pavadinimas Baltos vaivorykštės
Žanras eilėraščiai
Metai 2016
Psl. skaičius 160 p.
Įrišimas minkštas
Dailininkas Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita
ISBN 978-9986-39-8868
Išmatavimai 19 cm x 14 cm x 1.5 cm
Kaina: 5.50 €
Kiekis:  

Audžiama savita poetinė erdvė

Lakoniška išvaizda pasižyminti kūryba, kurioje audžiama savita poetinė erdvė.

Lidijos Šimkutės poetinė kūryba – itin originali. Ji pasižymi lakoniška ekspresija, atsiverčiančia tylai, erdvei ir paslapčiai. Pačiuose eilėraščiuose ir erdvėje aplink juos glūdi kažkas neištarta ir neišsakoma. Jų įvaizdžiai juslingi ir lankstūs. Poetiniai akcentai perkeliami nuo mažyčių prie neaprėpiamų dalykų, tekstams būdingas jautrus bei rafinuotas spontaniškumas. Leksika aiški, žodžiai tikslūs, pirmapradžiai ir dažnai įgyja simbolio švytėjimą. Eilės persmelktos universalumo, o metaforos atskleidžia dvilypį procesą. Poetė yra nusistačiusi prieš dogmatizmą, ji renkasi laisvę savaip rafinuotai reikšti mintis.

Jan Owen

Susiję leidiniai



<p>Australijos lietuvių poetės Lidijos Šimkutės eilėraščių knyga „Baltos vaivorykštės“ skaitytoją irgi veda į paribius, tik, skirtingai nei H.A.Čigriejaus proza, ne į socialumo bei psichologizmo, o suvokimo. Eilėraščių subjektas yra beveik bekalbis – tai lemia kūrinių lakoniškumą. Jis, regis, visas pavirtęs akimi, kuriai pakanka stebėti ir kalbėti.</p> <p>Beveik klaidinga būtų teigti, kad L.Šimkutės subjektas prabyla apie tai, ką mato, atvirkščiai, – daiktai prabyla žmogumi. Tai ne subjektas įkalbina daiktus, o daiktai priverčia ir spaudžia jį kalbėti. Jutiminis potyrių fiksavimas yra riba, už kurios plyti nebūtis. Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ pagrindinis personažas Vytautas Vargalys paskutiniajame skyriuje virsta šunimi, kurį apgauna net jutimai. R.Gavelio kūrinio pasakotojo išvada – pasaulyje nieko nėra tikra ir patikima, visi pamatai ir egzistencija yra subyrėjusi ir sumeluota.</p> <p>L.Šimkutės „Baltų vaivorykščių“ subjektas dar pasitiki savo rega, tačiau finalinis rinkinio eilėraštis yra kalbos ribotumo ir bejėgystės konstatavimas. Netikėta, bet L.Šimkutės poezijos knygoje gamta gyva ir be žmogaus. Pastarasis tegali į ją nesuinteresuotai žvelgti. Būtent žvilgsnio nesuinteresuotumas eilėraščiams teikia rytietišką estetizmą. Juose nevyksta jokių dramų ir lūžių. Rami laiko eiga byloja apie amžinybę, kurios masteliais žmogus yra tokia nereikšminga ir nesvarbi būtybė.</p> <p>Tik kartais eilėraščių subjektas kreipiasi į kitą asmenį, kuris, kaip galima numanyti, yra prarastas. Romantinė prarastis yra atveriama peizažui ar natiurmortui. L.Šimkutės eilėraščių subjektas yra ne impresionistinis peizažistas, o labiau fotografas, fiksuojantis aplinką kiek galima neutralesniais tonais.</p> <p>O štai natiurmorto sampratą „Baltų vaivorykščių“ subjektas apverčia visiškai: gamtos objektų artimoje aplinkoje fiksavimas jų nepražudo, suteikia jiems kalbinę gyvybę, kuriai žmogaus dalyvavimas beveik nereikalingas. Gamtinė atmintis tampa nuvertinta, nes gamta ir pasaulis alsuoja amžinybės ritmu.</p> <p>L.Šimkutės „Baltose vaivorykštėse“ svarbi ne gamtinė, o kultūrinė atmintis: eilėraščiai kalbasi su pasauline poezijos tradicija ir tapybos istorija. Lietuviškas archajiškumas susilieja su Australijos, Rytų šalių bei Vakarų kultūros klodais.</p> <p>Knygos lyrinis subjektas atskleidžia tokią tiesą: gilumoje, ten, iš kur kilusios visos civilizacijos, didelių skirtumų ir priešpriešų nėra. Pasaulinė kultūra L.Šimkutės „Baltose vaivorykštėse“ virsta vieniu, tuo, kas nedaloma.</p> <p>Kultūrinė subjekto atmintis, kaip ir būdinga aptariamam poezijos rinkiniui, yra labiau vizualioji, nei verbalinė. Tai – žvilgsnio į kultūrą iš distancijos sąlyga. Eilėraščių subjektui aiški pati žmogiškumo pradžia, ji slypi kultūroje. Pabaiga neaiški ne vien subjektui, bet ir visiems kitiems. Apokalipsės ar pasaulio pabaigos nuojautų L.Šimkutės poezijos rinkinyje ieškoti tikrai nederėtų, nes bylojamas kultūros, kaip ir natūros, nusitęsimas toli į ateitį, į ten, kur nesiekia jokie mūsų įsivaizdavimai ar projekcijos. Liudyti gamtos ir kultūros amžinumą – tai L.Šimkutės rašymo prasmė.</p> <p>Literatūroje esama dviejų tipų autorių: vieni socialiniame gyvenime yra labiau egocentriški, o kūryboje linkę atsitraukti nuo savęs, kiti – atvirkščiai, kūryboje kalba apie save, o visuomenėje yra lyg stebėtojai. L.Šimkutė, be abejonės, yra labiau pirmojo tipo kūrėja: jos eilėraščiai versti į daugelį užsienio kalbų, pagal jos poeziją kuriami spektakliai, autorė nėra tyli ar kompleksuota, o štai jos kūryboje subjektyvumo žymės vos apčiuopiamos, regis, per subjektą byloja objektyvus tikrovės matymas. „Baltos vaivorykštės“ yra ramybės poezijos knyga, leidžianti skaitytojui irgi atsitraukti nuo savęs, įvairių praktinių interesų ir net dalyvavimo sociume.</p> <p>Ramūnas Čičelis, LRT Ryto allegro<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> &nbsp;</p>
2018 Rugsėjis
P A T K P Š S
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Perkamiausios knygos
Neregimieji
Roy Jacobsen
Nominuotas 2017 m. Man Booker International premijai 
8.50 €
Ei, čia mano baubas!
Amanda Noll
Dar viena istorija apie baubus po lova!
6.50 €
Food Pharmacy / Maisto farmacija
Lina Nertby Aurell ir Mia Clase
Naujas požiūris į maistą
11.50 €