Per svyruojantį pasaulį

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Per svyruojantį pasaulį

Per svyruojantį pasaulį
Autorius: Tomas Transtrőmer
Prekės kodas: 9789986398998
Pavadinimas Per svyruojantį pasaulį
Žanras poezija, prisiminimai
Vertėjas iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė
Metai 2016
Psl. skaičius 156 p.
Įrišimas minkštas
Dailininkas Ramūnas Čeponis
ISBN 978-9986-39-899-8
Išmatavimai 21 cm x 16.5 cm x 1.5 cm
Kaina: 6.50 €
Kiekis:  

Metaforos meistro poezija ir prisiminimai

Tomas Tranströmeris (1931–2015)  – Nobelio premijos laureatas, vienas žymiausių šiandieninių Švedijos poetų, vadinamas metaforos meistru. Išleido per dešimtį plonų eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų. Poezijoje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe. Gilus, beveik mistinis gamtos pajautimas jam padėjo įprasminti egzistencinius dalykus.

Knygoje pateikiami ir nebaigti poeto prisiminimai.

„Švedų akademijos, 2011 m. paskyrusios jam Nobelio premiją, motyvas: „jis glaustais, perregimais vaizdais leidžia mums naujai priartėti prie tikrovės“.

Kokia gi ta T. Tranströmerio tikrovė? Tai šcherai (aplink Stokholmą jų yra begalė), jūra, Runmario sala, kur tebestovi poetui iš senelio atitekęs namas, tai Švedijos saulėlydžiai ir saulėtekiai, uolos ir kalnai, miškas, vabzdžiai (jaunystės laikais jis buvo surinkęs jų visą kolekciją), tai miestas, eismo triukšmas, greitkeliai, sunkvežimių dundesys, bažnyčių vėsa, senovinės freskos, vargonai ir apskritai muzika (jis – gabus pianistas, po insulto beveik iki mirties grodavo kaire ranka).

Svarbi ir kasdienybė. „T. Tranströmeris ne tik botanizavo gamtą, jis kaip koks ekvilibristas nuobodžioje ir įgrisusioje kasdienybėje padėjo mums įžvelgti būties didybę“, rašė švedų kritikai. Ir dar – poeto rūsčioji tikrovė: liga, skausmas, afazė, neišvengiama senatvė, mirties nuojauta.“ – Zita Mažeikaitė

Stoviu po žvaigždėtu dangum,
jaučiu, kaip po mano paltą
tarsi po skruzdėlyną
landžioja pasaulis.

Tomo Tranströmer poezijos ir prisiminimų knyga „Per svyruojantį pasaulį“ išrinkta į vertingiausių 2016 metų verstinių knygų penketuką. 

Susiję leidiniai



<p><strong>Tomas Transtromeris „Per svyruojantį pasaulį“</strong></p> <p>Yra užsienio poetų, kurių buvimas savos, nacionalinės poezijos lauke juntamas nuolat: jų kūryba pastoviai minima, pasirodo vertimai, poetai skolinasi jo eilutes dedikacijoms, jų tekstai yra padarę įtaką ne vieno vietinio autoriaus eilėms.</p> <p>Tokiu poetu galime drąsiai laikyti ir 2011 m. Nobelio literatūros premijos laureatą Tomą Transtromerį. Jis taip pat yra vienas iš retų pasaulinio garso rašytojų, viešėjusių Lietuvoje – T. Transtromeris buvo 1997 m. „Poezijos pavasario“ festivalio svečias, tuo pat metu išėjo ir jo eilėraščių knygą „Prisiminimai regi mane“, kurią kartu su poetu Marcelijumi Martinaičiu išvertė nuolatinė T. Transtromerio vertėja, jo kūrybos „ambasadorė“ Zita Mažeikaitė. Ši knyga susilaukė didžiulio susidomėjimo, buvo perkama, užėmė garbingą vietą poezijos mėgėjų lentynose.</p> <p>Šiemet, po ilgokos pauzės (beveik dvidešimties metų), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują T. Transtromerio poezijos rinktinę „Per svyruojantį pasaulį“ – didesnę, solidesnę, aprėpiančią beveik visą poeto palikimą (iš daugybės rinkinių vertėja Zita Mažeikaitė išvertė bent po kelis eilėraščius). Rinktinę papildo ir nebaigti rašyti poeto prisiminimai.</p> <p>Kur slypi T. Transtromerio tekstų patrauklumas? Kuo jis artimas mūsų skaitytojams? Jo poezija nėra itin daininga ar, kita vertus, labai eksperimentinė. Jis nestulbina pritrenkiančiomis metaforomis, nešokiruoja, tai kūryba be fejerverkų ir triukšmo. Dažniausi jam priskiriami epitetai –„poetas-mistikas“, „būties, gamtos poetas“. Bet šie apibrėžimai, šios etiketės tinka bet kuriam tikrai geram poetui, siekiančiam žvelgti už kasdienybės ar įžvelgti toje kasdienybėje gilesnę prasmę.</p> <p>Pasvarstykime paprasčiau: ką galbūt mato ir jaučia skaitytojas, atsivertęs T. Transtromerio poeziją pirmą kartą? Jis mato kasdienius, paprastus dalykus: žolę, autobusą, saulėlydį, vakaro miško tylą. Skaitytojui pateikiamas labai atpažįstamas, apčiuopiamas vaizdinys, bet metaforos tokios įsimenančios, originalios ir tuo pat metu ne rėkiančios ir ne demonstratyvios, prislopintos: „sunkvežimis (...) kaip laumžirgio lerva / ropojanti dumblėto ežero dugnu“, „miško prieangy numestas tuščias butelis“, &nbsp;traukinys, kuris „sustoja kiekvienoj stoty/ir deda kiaušinius“.</p> <p>Paaiškėja, kad T. Transtromeris yra poetas vienytojas, sujungėjas, ribas tarp pasaulių nutrinantis autorius. Gamtos vaizdiniai perteikiami per kultūros simbolius ir atvirkščiai, mikropasaulis (žiogai, žolės stiebeliai) atspindi makropasaulį (vandenynus, žvaigždėtą dangų, Visatą) ir vice versa, vidiniai išgyvenimai perteikiami išorės peizažais, o peizažai ir gamta tampa vidine būsena. Bet ir tai nėra nei nauja, nei neregėta poezijoje.</p> <p>Autorius mėgsta pasitelkti kontrastus – tamsą ir šviesą, erelį ir kurmį, miegą ir būdravimą. Mėgsta vandens platybės, jūros, kelionės įvaizdžius.</p> <p>T. Transtromerio raiškos diapazonas platus – nuo lakoniškų, beveik haiku primenančių tekstų, iki kiek ilgesnių, iš taupių vaizdinių suvertų eilėraščių, nuo ilgų, banguojančių vitmeniškų eilučių ir kadencijų iki švelniai siurrealistinės poezijos proza. Bet visą šį margumyną sieja viena: skaitant šios rinktinės eilėraščius, įsiskaitant į eilutes, neapleidžia tylaus intensyvumo pajauta, nujaučiamas, už kiekvieno daikto, gyvūno ar žmogaus slypintis jo tikrosios būties šešėlis. Neapleidžia ir stebuklo pajauta. T. Transtromeris tarsi teigia, kad svarbiausia, kas vyksta gyvenime – ne perversmai, gamtos katastrofos, politika, o tylus, nematomas darbas: nepastebimi smulkiausi virsmai, transformacijos, augimas, vytimas, raibuliavimas.</p> <p>„Būti apkerėtam – tai labai paprasta“, rašo poetas eilėraštyje „Žibuoklės“, „Tai ekstazė, bet kokia kukli“. Taip, tai paprasta ir lengva, bet perteikti šį pojūtį popieriuje – nežmoniškai sunku. Būtent šis &nbsp;susižavėjimo, buvimo apkerėtam, kai matai kūrinijos visumą, jausmas tikriausiai ir yra T. Transtromerio poezijos esmė. Būtent šis sunkiai apčiuopiamas, vos šmėstelintis pojūtis suteikia eilėraščiams gyvybę, verčia juos blausiai švytėti it tą viename eilėraštyje į Atlanto gelmę nugrimzdusį stalo sidabrą.</p> <p>Jam perteikti poetas ir ieško „kalbos be žodžių“, vaizdinių ir vizijų, kurie kalbėtų patys už save. Tylių, kartais net rūsčių vaizdinių ir vizijų. Knygos pabaigoje pateikiamos lakoniškos T. Transtromerio prisiminimų vinjetės (kartais skambančios kaip poezija proza) – puiki papildoma, kontekstinė medžiaga eilėraščiams. Jos atskleidžia, kas poetą formavo, kas jam rūpėjo vaikystėje, ką jis skaitė, ko bijojo, apie ką svajojo. Gaila, kad šie prisiminimai taip ir liko nebaigti. O gal kaip tik gerai, nes palikus nebaigtą, daugtaškiu virstančią prozą yra lengviau vėl sugrįžti prie eilėraščių.</p> <p>Todėl vietoj pabaigos, išvadų ar kitų nereikšmingų dalykų tiesiog perskaitysiu vieną Tomo Transtromerio eilėraštį – mano mėgstamiausią šioje rinktinėje:</p> <p>LAPAS IŠ NAKTIES KNYGOS</p> <p>Į krantą išlipau gegužės naktį</p> <p>šalta mėnesiena</p> <p>žolė ir gėlės pilkos</p> <p>bet kvapas jų žalias.</p> <p>&nbsp;</p> <p>Slidailiojau skardžiu</p> <p>naktis nebeskiria spalvų</p> <p>balti akmenys siunčia</p> <p>mėnuliui signalą.</p> <p>&nbsp;</p> <p>Laiko erdvė</p> <p>kelių minučių ilgio</p> <p>ir penkiasdešimt aštuonerių metų pločio.</p> <p>&nbsp;</p> <p>Man už nugaros</p> <p>anapus blizgančio švininio vandens –</p> <p>kita pakrantė</p> <p>ir tie, kurie ten valdo.</p> <p>&nbsp;</p> <p>Žmonės su ateitim</p> <p>veidų vietoj.</p>
<p>Jurgita Ludavičienė pristato švedų poeto T. Transtrőmerio poezijos ir prisiminimų knygą „Per svyruojantį pasaulį“. Laidos įrašą galite rasti <a href="http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/103545/labas_rytas_lietuva_i_dalis#wowzaplaystart=0&amp;wowzaplayduration=3806000" rel="nofollow" target="_blank">čia</a>.&nbsp;</p>
<p>Tomas Tranströmeris (1931–2015)&nbsp; – Nobelio premijos laureatas, vienas žymiausių šiandieninių Švedijos poetų. Poetas apdovanotas daugeliu literatūros premijų. Švedų akademijos, 2011 m. paskyrusios jam Nobelio premiją, motyvas: „jis glaustais, perregimais vaizdais leidžia mums naujai priartėti prie tikrovės“.</p> <p>T. Tranströmeris debiutavo 1954 m. „17 eilėraščių“. Plona knygelė iš karto atkreipė ir skaitytojų, ir kritikų dėmesį, ji išsiskyrė iš egzaltuotos švedų poezijos srauto. T. Tranströmeris dabar priskiriamas vadinamiesiems šešiasdešimtininkams (šeštojo dešimtmečio poetams). Tada poezija vėl pasidarė madinga, tas dešimtmetis laikomas vėlyvojo modernizmo pradžia. T. Tranströmeris jautėsi biografiškai susijęs su visais Baltijos karštais, jie buvo jam svarbūs ir giminiškai artimi.</p> <p>Šiuo metu – tai labiausiai gerbiamas ir verčiamas švedų poetas (net į šešiasdešimt kalbų, vien tik anglų kalba – per dvidešimt jo knygų!). Poeto stilius glaustas, koncentruotas, apgalvotai parinktas žodis, platus jausmų spektras perteikiamas paprastai. Ankstyvieji eilėraščiai dažnai ilgi, ir sakinys ilgas, banguojantis, vėlesnieji – trumpi, lakoniški haiku. Ir čia jis – metaforos meistras, stebinantis netikėtom sąsajom, minties vingrumu. Daugelį žavi unikali jo vaizdų kalba. T. Tranströmeris buvo pradėjęs rašyti prisiminimus, bet jam sukliudė liga. Prisiminimai kartu su poezija pasirodė naujausiame rinkinyje „Per svyruojantį pasaulį“.</p> <p>Jo eilėraščiai – geriausia poeto autobiografija, jie atskleidžia vidinį pasaulį, tai lyg poeto sielos ataskaitos. T. Tranströmerio poezijoje daug religinių motyvų, nors pati Dievo sąvoka gana vėlai atsirado jo eilėraščiuose, tačiau Dievo buvimą jo poezijoje galima justi jau pirmame rinkinyje. „Dievo energija susivijus tamsoj“, kaip jis rašo viename eilėraštyje. „Aš nubundu nuo įkyraus GALBŪT, kuris neša mane per svyruojantį pasaulį“. Žodis GALBŪT veikiausiai apima ne vien Aukščiausiojo buvimo nuojautą, bet ir parapsichologinę, paranormalią intuiciją.</p> <p>T. Tranströmerio poezija išsiskiria kaip neįprastai kasdieniška, tačiau joje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe. Gilus, beveik mistinis gamtos pajautimas jam padėjo įprasminti egzistencinius dalykus.</p> <p><em style="line-height: 1.6em;">Tomas Tranströmer. Per svyruojantį pasaulį: poezija ir prisiminimai. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 156 p. ISBN 978-9986-39-899-8. iš švedų kalbos vertė Zita Mažeikaitė, dailininkas Ramūnas Čeponis.</em></p>
<p>Audriaus Ožalo rugsėjo mėnesio TOP, tarp kurių – „Per svyruojantį pasaulį“. Video galite rasti <a href="http://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rugsejo-knygu-top-i-kokius-naujus-kurinius-verta-atkreipti-demesi-286-680075" rel="nofollow" target="_blank">čia</a>.&nbsp;</p>
2018 Balandis
P A T K P Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
Perkamiausios knygos
Prezidento žvalgas: du gyvenimai
Arvydas Anušauskas
Knyga apie Albiną Čiuoderį
10.00 €
Dūžtančios formos
Aldona Ruseckaitė
Romanas apie Vytautą Mačernį
7.50 €
Bėgimas į nežinią
Viktorija Prėskienytė-Diawara
Afrikietiški apsakymai
9.00 €