Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas

Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas
-50%
Autorius: Julija Šukys
Prekės kodas: 9789986398967
Pavadinimas Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas
Žanras biografinė eseistika
Vertėjas iš anglų kalbos vertė Marius Burokas
Metai 2016
Psl. skaičius 256 p.
Įrišimas kietas
Dailininkė Deimantė Rybakovienė
ISBN 978-9986-39-896-7
Išmatavimai 21.7 cm x 14.5 cm x 2.6 cm
Kaina: 8.00 € 4.00 €
Kiekis:  

Knyga apie žydų gelbėtoją

Turbūt nėra kitos lietuvių moters, kuri būtų taip plačiai žinoma pasauly iš įvairiomis kalbomis išleistų knygų, enciklopedijų bei vadovėlių, kaip Ona Šimaitė. Kukli pedagogė, publicistė, bibliotekininkė, II-ojo pasaulinio karo metais dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja. Jai vienai pirmųjų iš Lietuvos piliečių buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o Jeruzalėje Teisuolių alėjoje auga jos vardo medis. 
Kanados lietuvė, literatūrologė, rašytoja Julija Šukys praskleidžia laiškuose bei dienoraščiuose užrašytą šios moters gyvenimą. Kaip tikra žodžių iždininkė O. Šimaitė kruopščiai rinko ir saugojo užrašytus savo gyvenimo liudijimus, tarp kurių gausybė laiškų, dienoraščių, straipsnių, spaudos iškarpų. Stengdamasi suprasti tylios, bet labai svarbios mūsų istorijai asmenybės gyvenimą autorė pateikia ir netiesioginį savo autoportretą, ir kartu pasakojimą apie vieną nuostabų gyvenimą, leidusį išlikti daugeliui kitų gyvenimų.

Tvirtai žinokite ir giliai jauskite, kad kiekvieną gyvenimo dieną turite skirti kitų gėriui, darydami viską, ką galite. Darydami, bet ne plepėdami.
Iš Onos Šimaitės dienoraščio

Įvyko stebuklas, tikrai stebuklas, kuris nebūtų galėjęs įvykti, jei nebūtų buvę [...] tokių žmonių kaip Ona Šimaitė.
Ph. Friedman Their Brothers Keepers

Susiję leidiniai



<p style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px 0px 15px; padding: 0px; font-size: 14px; color: rgb(0, 0, 0); font-family: Georgia;"><span style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px; padding: 0px; font-size: medium;"><strong style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px; padding: 0px; font-size: 16px;">Julija Šukys.&nbsp;<em style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px; padding: 0px;">Epistolofilija.</em></strong></span></p> <p style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px 0px 15px; padding: 0px; font-size: 14px; color: rgb(0, 0, 0); font-family: Georgia;"><span style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px; padding: 0px; font-size: medium;">Iš anglų k. vertė Marius Burokas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 256 p.</span></p> <p style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px 0px 15px; padding: 0px; font-size: 14px; color: rgb(0, 0, 0); font-family: Georgia;"><span style="box-sizing: border-box; word-wrap: break-word; border: 0px; margin: 0px; padding: 0px; font-size: medium;">&nbsp;</span><span style="font-size: medium;">Anksčiau nežinojau, kad lietuvių tauta turi savo Motiną Teresę – Oną Šimaitę. Ji ne tik pasiaukojamai gelbėjo žydus, bet ir po mirties atidavė savo kūną Paryžiaus universiteto Medicinos fakultetui. Regis, pirmiausia su ja susidūriau rinkdama medžiagą „Skolų knygelėms f generacijai“ – taigi, sąlygiškai neseniai. Monografiją skaičiau godžiai, taip pat ir galvodama, kaip nesunkiai Vakaruose parašomos monografijos – be didelių spazmų dėl moksliškumo, be jokių beletristinių kompleksų. Šiurpus, beveik kinematografiškai perteiktas Vilniaus geto įspūdis, bado metai, meilės reikalai (apsvarstytas net orientacijos klausimas). Egodokumentų analizė: gyvendama Paryžiuje, Ona Šimaitė susirašinėjo su sovietiniame Vilniuje gyvenančia redaktore Tayda Devėnaite. Nors nesu susipažinusi su archyvu, man skaitant buvo visiškai akivaizdu, kad tą susirašinėjimą kontroliavo KGB (Tayda Devėnaitė netikėtai nusižudė). Autorė arba tokios versijos vengia, arba ji tiesiog nešauna jai į galvą. Tačiau visumos įspūdis – labai įdomu, egodokumentai susipynę, polifoniški, susiję ir su kitomis to meto kultūros figūromis, atveriantys sudėtingą epochos panoramą.</span></p> <p>Visą straipsnį rasite <a href="http://Julija Šukys. Epistolofilija. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 256 p. Anksčiau nežinojau, kad lietuvių tauta turi savo Motiną Teresę – Oną Šimaitę. Ji ne tik pasiaukojamai gelbėjo žydus, bet ir po mirties atidavė savo kūną Paryžiaus universiteto Medicinos fakultetui. Regis, pirmiausia su ja susidūriau rinkdama medžiagą „Skolų knygelėms f generacijai“ – taigi, sąlygiškai neseniai. Monografiją skaičiau godžiai, taip pat ir galvodama, kaip nesunkiai Vakaruose parašomos monografijos – be didelių spazmų dėl moksliškumo, be jokių beletristinių kompleksų. Šiurpus, beveik kinematografiškai perteiktas Vilniaus geto įspūdis, bado metai, meilės reikalai (apsvarstytas net orientacijos klausimas). Egodokumentų analizė: gyvendama Paryžiuje, Ona Šimaitė susirašinėjo su sovietiniame Vilniuje gyvenančia redaktore Tayda Devėnaite. Nors nesu susipažinusi su archyvu, man skaitant buvo visiškai akivaizdu, kad tą susirašinėjimą kontroliavo KGB (Tayda Devėnaitė netikėtai nusižudė). Autorė arba tokios versijos vengia, arba ji tiesiog nešauna jai į galvą. Tačiau visumos įspūdis – labai įdomu, egodokumentai susipynę, polifoniški, susiję ir su kitomis to meto kultūros figūromis, atveriantys sudėtingą epochos panoramą." rel="nofollow" target="_blank">čia</a>.</p>
<p>Neseniai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvi knygas, kuriose skaitytojas susiduria su dviem skirtingomis asmenybėmis, patirdamas ir skirtingą jų poveikį.</p> <p>Vienu atveju, kai kalbame apie Kanados lietuvės Julijos Šukys knygą „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ (iš anglų kalbos vertė Marius Burokas), jos herojė – Ona Šimaitė – iškyla kaip nepaprastai doras žmogus, kuris pasiaukodamas kitų labui Antrojo pasaulinio karo metais iš Vilniaus geto gelbėjo žydus ir viena pirmųjų tarp lietuvių pelnė Pasaulio Tautų Teisuolio vardą. Žodžiu, ji gali tapti pavyzdžiu kaip žmogus, kuris nepaisydamas pačių didžiausių pavojų, sugeba išsaugoti žmoniškumą.</p> <p>Antru atveju mes susipažįstame su anglų rašytojo Alaino de Bottono knyga „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ (iš anglų kalbos vertė Rasa Balčikonytė), kurios herojus – prancūzų rašytojas Marcelis Proustas ir jo romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“ gali patarti skaitytojui kaip surasti savo gyvenimo esmę.</p> <p><strong>Tylus žygdarbis</strong></p> <p>Julija Šukys savo knygą pavadina „Epistolofilija“ ir į šį terminą įdeda tam tikrą ironišką prasmę. Mat pats žodis reiškia ne tik laiškų rašymo pomėgį, bet ir liguistą potraukį rašyti laiškus. Kai kur autorė lyg ir priekaištauja Onai Šimaitei, kad ši nors nuolat skatinusi save rašyti prisiminimus, jų taip ir neparašė, nes visą laiką iš jos atėmė laiškų (per keletą tūkstančių)&nbsp; ir dienoraščių (liko 29) rašymas, tačiau būtent dabar tie laiškai padeda jai rekonstruoti savo herojės gyvenimą, atsekti jos pėdsakus, kurie per Antrąjį pasaulinį karą ją vedė pro Pravieniškes į Dachau, vėliau į Liudelanžą Lotaringijoje, po to į La Kurtiną Limuzeno regione, dar vėliau į Tulūzą. Pasibaigus karui ji persikelia į Paryžių, vėliau ryžtasi gyventi Izraelyje (1953-1956), kol vėl galiausiai grįžta į Paryžių. Iš esmės visos tos „kelionės“ karo metais buvo susiję su jos veikla Vilniaus gete, iš kurio ji gelbėjo žydus, o kai vokiečiai išsiaiškino, kad ji parūpino vienai žydaitei padirbtus dokumentus, tada ir prasidėjo ta jos Golgota, nes net dvylika dienų ją kankino gestapas. 1941-1944 metais ji dažnai lankydavosi Vilniaus gete ir įvairiausiais būdais bandė pagelbėti žmonėms, nes atnešdavo kam maisto, kam vaistų, kam drabužių. Yra manoma, kad vien 100 žydų vaikų ji yra išgelbėjusi iš geto. Įdomu, kad pati jų net neskaičiavo, priešingai, netgi pamiršdavo jų vardus, pavardes, adresus, nes blogiausiu atveju ir ji pati, ir jie likdavo apsaugoti nuo mirties. Tiesa, ne vienam kildavo klausimas, kodėl ji taip elgėsi. Buvo ir tokių, kurie teigė, kad ji taip paprasčiausiai užsidirbdavo. Tačiau ji neieškojo naudos, ji tai suvokė kaip savo žmoniškumo priedermę. Neatsitiktinai net po karo, kai ji už savo veiklą kaip ir kiti galėjo prašyti kompensacijos iš vokiečių, jai pati mintis buvo nemaloni. Tikrasis žygdarbis visuomet yra tylus.</p> <p>Autorė skrupulingai seka savo herojės pėdomis. Ji atkreipia dėmesį, kokį gausų korespondentų būrį turėjo Šimaitė, tarp kurių buvo ir Kazys Jakubėnas, ir Juozas Urbšys, ir Icchokas Meras, ir Vytautas Landsbergis ir dar begalė kitų. Į Lietuvą keliaudavo ne tik jos laiškai, bet ir knygos, žodynai. Taigi ir po karo ji tęsė savo gerumo veiklą... Autorė taip pat svarsto apie jos kaip moters likimą, matydama, kad jai gyvenime nebuvo lemta sutikti mylimojo, ištekėti už vyro, susilaukti vaikų. Visą jos gyvenimą persmelkia tarnavimo žmogui idėja, kuri išsiliejusi jos laiškuose kartais gali sukelti mintis ir apie&nbsp; jos kaip literatūros žmogaus veiklą. Žodžiu, knygoje regime išties išsamų Onos Šimaitės portretą, kuris, manau, ne vienam skaitytojui bus ir tam tikras atradimas, nes ne vienas iš mūsų yra girdėjęs jos vardą, tačiau dažniausiai žinome tik oficialius faktus. Iš šios knygos padvelkia žmogiška šiluma, kuri, jos&nbsp; heroję, matyt, ir skatino rūpintis kitais, rizikuojant net savo gyvybe.</p>
<p>Ramintos Jonykaitės parengta LRT laida LITERATŪROS AKIRAČIAI apie Julija Šukys knygą „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“. Laidos įrašą galite rasti <a href="http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013041832/literaturos_akiraciai_2016_08_28_17_03" rel="nofollow" target="_blank">čia</a>.&nbsp;</p>
<p>1941–1944 metais ji lankydavosi vokiečių okupuoto Vilniaus žydų gete ir darbo stovyklose, nešiodavo ten įkalintiems žmonėms maistą, drabužius, vaistus, pinigus ir padirbtus dokumentus. Ji gelbėdavo netekusius vilties, išklausydama jų baimių ir atsakydama į jų laiškus – dažnai tai būdavo paskutiniai tų žmonių parašyti laiškai. Nežinoma, kiek gyvybių ji išgelbėjo. Skaičiuoti juos bibliotekininkei būtų buvę keista, o sąmoningai pamiršdama tų, kuriems pagelbėjo, vardus ir adresus ji taip apsaugodavo ir save, ir kitus. Vietoje tikslios statistikos dabar turime asmeninius pasakojimus, anekdotus ir išgyvenusiųjų prisiminimus.</p> <p><span style="line-height: 1.6em;">1944 metais gestapas susekė bibliotekininkės veiklą. Ją suėmė ir kankino dvylika dienų, o po to išvežė į Dachau koncentracijos stovyklą. Ji išgyveno ir po karo persikėlė į Paryžių. Senyva, šlubuojanti, su akcentu kalbanti ponia&nbsp;– daugeliui ji apskritai nematoma. Jos veidas nėra kovotojos ar revoliucionierės veidas – galbūt todėl jai sekėsi ten, kur reikėjo slėptis, maskuotis, būti drąsiai. Ji mirė 1970 metais. Ji buvo vardu Ona Šimaitė.</span></p> <p><span style="line-height: 1.6em;">Turbūt nėra kitos lietuvių moters, kuri būtų taip plačiai žinoma pasauly iš įvairiomis kalbomis išleistų knygų, enciklopedijų bei vadovėlių, kaip Ona Šimaitė. Kukli pedagogė, publicistė, bibliotekininkė, II-ojo pasaulinio karo metais dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja. Jai vienai pirmųjų iš Lietuvos piliečių buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o Jeruzalėje Teisuolių alėjoje auga jos vardo medis.</span></p> <p><span style="line-height: 1.6em;">Kanados lietuvė, literatūrologė, rašytoja Julija Šukys praskleidžia laiškuose bei dienoraščiuose užrašytą šios moters gyvenimą. Kaip tikra žodžių iždininkė O. Šimaitė kruopščiai rinko ir saugojo užrašytus savo gyvenimo liudijimus, tarp kurių gausybė laiškų, dienoraščių, straipsnių, spaudos iškarpų. Stengdamasi suprasti tylios, bet labai svarbios mūsų istorijai asmenybės gyvenimą autorė pateikia ir netiesioginį savo autoportretą, ir kartu pasakojimą apie vieną nuostabų gyvenimą, leidusį išlikti daugeliui kitų gyvenimų.</span></p> <p><span style="line-height: 1.6em;"><em>Pirmąkart Vilniuje atradusi Šimaitės rankraščius, ėmiau mąstyti apie tai, ką reiškia aprašyti gyvenimą moters, kuri, išskyrus ją asmeniškai pažinojusius žmones ir tai, ką ji nuveikė per trejus metus Lietuvoje, visą savo amžių nugyveno beveik nepastebėta. Gilindamasi į Šimaitės istoriją, ėmiau mąstyti apie pasiaukojimą, kūrybiškumą, moteriškumą, apie tai, ko tikimasi iš moters ir kaip tie lūkesčiai gali pakeisti jos santykį su pačia savimi. Mąsčiau apie tai, kaip ir kodėl moterys viešai ir privačiai rašo savo gyvenimus; apie kasdienį mūsų pasirinkimą tarp gyvenimo ir mirties.</em> – </span><span style="line-height: 1.6em;">knygos autorė Julija Šukys.</span></p> <p><em style="line-height: 1.2em;">Julija Šukys. Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas: biografinė eseistika. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 256 p. ISBN 978-9986-39-896-7. Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas, dailininkė Deimantė Rybakovienė</em></p> <p>&nbsp;</p>
2018 Spalis
P A T K P Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
Perkamiausios knygos
Neregimieji
Roy Jacobsen
Nominuotas 2017 m. Man Booker International premijai 
8.50 €
Ei, čia mano baubas!
Amanda Noll
Dar viena istorija apie baubus po lova!
6.50 €
Food Pharmacy / Maisto farmacija
Lina Nertby Aurell ir Mia Clase
Naujas požiūris į maistą
11.50 €