2014 02 24 Rimvydas Stankevičius. Poetas, mokantis įsiklausyti

Neseniai knygynų lentynas pasiekė ir tuojau pat perkamiausių knygų sąrašuose atsidūrė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista žinomo poeto Vidmanto Kiaušo, pasirašinėjančio Elmiškio slapyvardžiu, pokalbių su šalies menininkais - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais bei iškiliais rašytojais - knyga „Įsiklausymai“.

Pagirtina vien jau tai, kad poetų luomo žmogus apskritai yra linkęs ir turi kantrybės įsiklausyti, kad dialoge įstengia būti klausiančiuoju - mažiau svarbiu pašnekovu - ir nuoširdžiai domėtis kitų gyvenimais, kitų nuomone, kitų kūryba. Iš patirties žinau, kad pasaulį skirstantiems į esamuosius ir potencialiuosius savo gerbėjus poetams (o tokių - didžiuma) šios užduotys neįkandamos. Beje, ko norėti iš poetų, jei net ir garsiausios televizijos žurnalistės šiais laikais dėmesio ir eterio laiko saviesiems klausimams skiria nepalyginti daugiau nei pašnekovų atsakymams?

Taigi, visus šiuos dalykus turint omenyje, V.Kiaušo knyga verta pačių aukščiausių įvertinimų: pasirinkti išties vertingi pašnekovai, nepatingėta pasiruošti pokalbiams, taikliai parinkti klausimai, gebantys atskleisti autentiškus vienos ar kitos asmenybės kontekstus laiko, kuriuo vyksta pokalbis, paryškintomis vienomis ar kitomis kultūros problemomis, šalies aktualijomis...

Perskaičius „Įsiklausymus“ natūraliai norisi lyginti su kita prieš pusmetį šviesą išvydusia panašios struktūros ir sumanymo knyga - Gedimino Kajėno sudaryta pokalbių knyga „Pasaulis yra gražus“. Nors minėtajai G.Kajėno knygai taip pat negailėjau komplimentų, kad ir kaip pasuksi, V.Kiaušo knyga prieš ją laimi. Pirmiausia todėl, kad į knygą surinko vien savo paties darytus interviu, tad turėjo daugiau laisvės sudarinėdamas žaisti kompoziciškai, be to, skaitytojas įgavo galimybę pažinti kalbintojo stilių, jam rūpimus kontekstus, atkreipti dėmesį į besikartojančius klausimus (pavyzdžiui, V.Kiaušas kalbinamos asmenybės niekada nepamiršta paklausti, kokias knygas skaito), paieškoti kalbinamiesiems knygoje išryškėjančio bendro vardiklio... G.Kajėnas, surinkęs ne tik savo, bet ir kolegų rašinius, tokių galimybių kontrapunktui neturėjo.

Pats knygos autorius apie „Įsiklausymus“ palydimajame žodyje sako: „Per aštuoniolika metų sukaupiau nemažą pokalbių archyvą, užrašiau dešimčių kūrėjų mintis apie meną, gyvenimą, apie atradimų džiaugsmą ir klystkelių dulkių kartėlį. Labai nelengva atrinkti, sutalpinti knygoje nemažą spalvingų asmenybių būrį, dėkui leidėjams, kurie pasufleravo - tebūnie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai bei rašytojai“.

Taigi, belieka išvardyti asmenybes, iš kurių sumontuota ši išties verta perskaityti knyga. Tai fotomenininkai - Algimantas Aleksandravičius, Aleksandras Macijauskas, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas; muzikologai - Ona Narbutienė, Vytautas Bruveris, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė; kompozitorius Šarūnas Nakas; dirigentas Robertas Šervenikas; rašytojai - Daiva Čepauskaitė, Vytautas Čepliauskas, Aleksas Dabulskis, Jurgis Gimberis, Donaldas Kajokas, Alfonsas Maldonis, Rimantas Marčėnas, Vytautas Martinkus, Algimantas Mikuta, Petras Palilionis, Rimantas Vanagas; literatūros mokslininkai - Viktorija Daujotytė, Leonas Gudaitis; dailininkai - Ksenija Jeroševaitė, Linas Leonas Katinas, Rimvydas Kepežinskas, Laima Oržekauskienė, Augustinas Savickas; skulptorius Leonas Strioga, režisieriai - Jonas Vaitkus, Arūnas Matelis, Gintaras Varnas ir aktorius Vytautas Paukštė.

www.respublika.lt, 2014 02 24