2016 12 05 Ne vieną vaikų kartą užauginusi poetė Ramutė Skučaitė, arba Tai priimkit, kas priklauso

Džiaugsmas visiems, žinantiems Ramutę Skučaitę – poetę, vertėją, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę. Sulaukėme jos naujos knygos „Tai priimkit, kas priklauso“. Dedikacija paaiškina pavadinimą ir atskleidžia adresatą: „O priklauso visa tai ir mažiems, ir dideliems. Dideliems, kad nepamirštų buvę maži, o mažiems, kad dideliais patikėtų.“
Kuo poetė patraukia tokią didelę auditoriją? 
Norint sudominti, suintriguoti, reikia kalbėtis, tad eilėraštis ir vyniojasi kaip pokalbis. Šūksnis, nuostaba, klausimas, pritarimas ar pamokymas, kartais abejonė. Poetės išradingumas begalinis, knygoje daug staigmenų, netikėtumų. Tame pačiame eilėraštyje vabalas pavadinamas ne tik vabalėliu ir vabaliuku, bet ir vabalyčiu, vabalaičiu. Knygoje gausu gyvūnijos, ypač paukščių gyvenimo, tačiau daug kalbama ir apie nūdienos atributus, tokius kaip mobilaitis, kompiuterio pelė, parašyta mįslė net apie kompiuterių virusą. Poetė duoda skaitytojams darbo – suprasti, atsiliepti, prisiminti.
Ramutės Skučaitės kūriniai turi nuotaiką. Linksmas eilėraštis apie kuosiuką, net sąskambiai žaismingi, žaidybiški. Eilėraščių skambumas, melodingumas nuteikia šviesiai, džiugiai. Bet būna ir kitaip. Įvairiaamžį skaitytoją poetė panardina į susimąstymą, kalba apie nuliūdusį laiką ir vienumą, vienok sklinda šiluma, nuraminimas. Poetė moka skaitytoją vestis su savimi, rodyti pasaulio įvairovę, sužadinti gerumą, atjautą kitai būtybei.
Svarbu paminėti ir didelę autorės meistrystę. Kokia graži eilėraščių kalba, atskiri sakiniai, pasakymai. Kai kurie posmai rėžte įsirėžia į atmintį. Sunku suskaičiuoti Ramutės Skučaitės knygas, išleistas per ilgą, gražų gyvenimą, ir visada ji sugeba atsiskleisti naujai. Poetei vėl kūrybingai talkina dukra dailininkė Jūratė Račinskaitė.