2017 10 16 Elžbieta Banytė: palūžti, bet atsitiesti (knygų apžvalga)

Šio romano pagrindinių veikėjų vardai – Romeo ir Žiuljetė – mane iš pradžių nuteikė kiek ironiškai: geresnių ar blogesnių Šekspyro perrašymų yra tiek, kad nebesuskaičiuosi. Toks pasirinkimas, lygiai kaip dramatiškas pavadinimas „Eik su juo“ ir moters veidas viršelyje, kuria banalios meilės istorijos lūkestį. Iš tiesų taip, tai – meilės romanas, bet labai gražiai Vytauto Bikulčiaus išverstas, ir gal todėl taip nesunkiai užkabina.

Siužetas dramatiškas ir panašus į televizinę melodramą: slaugytoja Žiuljetė gyvena su ją seksualiai išnaudojančiu ir jos visiškai negerbiančiu verslininkų Loranu. Ji niekaip negali pastoti, todėl vartoja hormoninius preparatus. Į Žiuljetės skyrių ligoninėje atgabenamas gražus ir geros širdies gaisrininkas Romeo, kuris nukrito iš devinto aukšto, nes norėjo išgelbėti vaikelį iš degančio namo.

Žiuljetė – puiki, sakytume „iš idėjos dirbanti“ slaugytoja, todėl prižiūri Romeo kuo nuoširdžiausiai – iš pradžių atlieka profesinę pareigą, o vėliau pajunta asmeninę simpatiją. Jų santykius pratęsia susirašinėjimas laiškais Romeo išėjus iš ligoninės, kol pavydusis Loranas to neuždraudžia. Taigi pagrindinių personažų likimuose esama bendrumo: abu nori pasveikti, abu kovoja už kitų gyvybes, abu myli vaikus (alkoholikės motinos sūnus Romeo nuo 18 rūpinasi dešimt metų jaunesne sesute Vanesa).

Pagrindinis skirtumas tarp jų – kad Žiuljetė, Lorano laikoma daiktu, nesuvokia savo vertės ir reikalingumo, o Romeo šią pamok išmokęs puikiai ir į gyvenimą kabinasi iš visų jėgų. Kadangi pasakojimo centras vis dėlto yra Žiuljetės istorija, galima pasakyti labai paprastai: kad šiaip romano ašis yra moters tapsmas ir sąmoningėjimas – nuo vargšelės, kuri jaučiasi niekam tikusi ir todėl kenčia užgauliojimus, iki laisvos ir savimi pasitikinčios individualybės, kuri savo gyvenime sprendimus priima pati ir geba išsivaduoti iš išnaudotojo spąstų. Stiprybės jai teikia ir malonus Romeo dėmesys, ir pokalbiai su senele Malu, ir darbas, kuriame ji turi realią galimybę padėti kitiems, ir viltis susilaukti vaikelio. Lūžis įvyksta tada, kai dėl Lorano seksualinio žiaurumo Žiuljetė persileidžia ir kūdikį praranda.

Romano žavesys tikriausiai slypi tame, kad kančios ir išbandymai yra kelio į vidinę brandą žingsniai. Mažoji Romeo sesutė Vanesa subręsta ir išmoksta siekti laimės šešiolikos, o štai Žiuljetė laukia iki trisdešimt kelerių. Būtent šie neblogai pagauti savivokos aspektai ir graži kalba nusveria tam tikrą banalumą ir vidutiniškai sukonstruotą pasakojimą – romane pilna detalių, kurios mažai ką reiškia, veiksmo posūkių, kurie nieko nelemia (pvz., neaišku, kur dingsta iš ligoninės pagrobtas kūdikis). Taigi – lengvas vakaro romanas, viena iš tų knygų, kuri neprislėgs ir nieko nereikalaus iš skaitytojo.

Laidos įrašą rasite čia