Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

2017 Spalis
P A T K P Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
Perkamiausios knygos
Palaužta moteris
Simone de Beauvoir
Tai, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna
9.00 €
Eik su juo
Agnès Ledig
Tai istorija apie moters vertę, gebėjimą išlikti savimi
10.50 €
Ponas Zy
Gerimantas Statinis
Pono Zy gyvenimas – istorija, nutikusi tarpukario Vilniuje
10.50 €

Vytautas Bikulčius: Atpažįstami moterų likimai

Vytautas Bikulčius: Atpažįstami moterų likimai 2017-10-10

Pačioje rugpjūčio pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvi knygas, kurias sieja moterų likimai. Pirmoji iš jų priklauso garsiosios feministės Simone‘os de Beauvoir plunksnai ir vadinasi „Palaužta moteris“ (iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė), originalo kalba išėjusi 1968 metais, o antroji yra šių dienų rašytojos Agnès Ledig romanas „Eik su juo“ (iš prancūzų kalbos vertė Vytautas Bikulčius). Nors abi knygas skiria penki dešimtmečiai, tačiau skaitytojas pastebės ne tik kaip keičiasi laikas, bet kaip išlieka ir tam tikros situacijos, su kuriomis susiduria moterys.

Trijų moterų balsai

Simone‘os de Beauvoir knygą sudaro trys apysakos: „Santūrumo amžius“, „Monologas“ ir „Palaužta moteris“.

Pirmosios apysakos problematiką galima aptikti jau jos romane „Gražūs paveikslėliai“ (1966). Pasakotoja, maždaug šešiasdešimties metų moteris susirūpina tokiu klausimu, kuris neduoda ramybės bemaž kiekvienai moteriai, t. y. senatve. Su ja kur kas lengviau susitaiko jos vyras Andrė. Jei anksčiau pasakotoja jautėsi kaip uola laiko vandenyne, dabar ji supranta, kad ją tiesiog įtraukė srovė, kuri neš ją iki mirties. Pasakotoja suvokia, kad ji sensta trejopa prasme: kūniškąja, intelektualine ir komunikacine. Vis dėlto, didžiausią kartėlį ji išgyvena dėl to, kad jos sūnus atsisako universitetinės karjeros, tuo pačiu atmesdamas literatūrą, kurią ji laiko didžiausia vertybe. Šitai įrodo, kad tarp pasakotojos ir apysakos autorės egzistuoja akivaizdus ryšys. Ji taip pat pripažįsta, kad pablogėjo ir santykiai tarp jos ir vyro. Vis dėlto, jie abu suvokia, kad kitos išeities nėra ir jiedviem tenka tik susitaikyti su „paskutiniu nuotykiu“, kuris jų yra įsivaizduojamas kaip tam tikra neteisybė.

„Monologas“ prasideda Flaubert‘o epigrafu: „Ji atsikeršija monologu“. Kam turi keršyti šios apysakos pasakotoja? Nebent savo gyvenimui, nes jos duktė nusižudė, ji neteko sūnaus globos, kai tik išsiskyrė, ji niekaip nesuranda bendros kalbos su motina, ir todėl jos kasdienis gyvenimas jai tapo nepakeliamas. Pasakotoja Miurielė negali užmigti, nes kitą rytą ją turi aplankyti jos sūnus Fransisas ir jos antrasis vyras Tristanas. Jų belaukdama ji išsilieja monologu, kuris yra padrikas, chaotiškas, atskleidžiantis, kad šios apysakos protagonistė yra ant beprotybės ribos. Autorė šiuo savo kūriniu tarsi norėjo parodyti iš vidaus, kokioje situacijoje gali atsidurti moteris.

„Palaužta moteris“ – ilgiausia iš visų apysakų ir ji pateikta dienoraščio forma. Jį rašo Monika, išgyvenanti krizę moteris, nes vyras ją apgaudinėja, suaugę dukros jau paliko tėvų namus, ir visos jos iliuzijos žlunga. Vis dėlto, ji bando iššifruoti, kad dedasi tarp jos vyro Moriso ir jo meilužės Noeli, nes jų santykiai tęsiasi jau aštuonerius metus. Bet ji nė nenujaučia, kad norėdama prasismelkti į tą santykių voratinklį, ji vis labiau ir labiau praranda save... Beje, pastarasis kūrinys netgi sukėlė feminisčių neapykantą, nes jos jautėsi išduotos rašytojos.

Trys istorijos – trys moterų balsai, kurie atskleidžia skirtingus jų likimus ir skirtingas galimybes.

Moters savigarba

Agnès Ledig romano „Eik su juo“ romano herojai Romeo ir Žiuljetė lyg ir iš anksto programuoja meilės istoriją. Tačiau iki jos dar tolimas kelias, kupinas išbandymų tiek vienam personažui, tiek kitam. Vis dėlto, skaitytojas pajus, kad romane pirmuoju smuiku groja Žiuljetė. Būtent ji vienaip ar kitaip lemia Romeo gyvenimą, nes, būdama slaugytoja, rūpinasi šiuo ugniagesiu, kuris gelbėdamas gaisro metu mažą berniuką, vos nepraranda savo gyvybės. Tačiau kovodama dėl kito gyvybės, ji nesugeba tvarkyti savo asmeninio gyvenimo, nes jos draugas – bankininkas Loranas ją laiko tiesiog daiktu. Iš esmės, šis romanas ir yra istorija apie moterį, kuri pagaliau ima suprasti savo vertę ir suvokti, kad tik ji pati gali priversti kitą žmogų gerbti ją kaip moterį.

Tačiau tas kelias į savigarbą nėra lengvas, nes Žiuljetė puikiai suvokia savo padėtį, jai nelengva apsispręsti. Tiktai didžiulis dvasinis sukrėtimas, kai ji praranda kūdikį, priverčia ją apmąstyti savo gyvenimą. Bet ši nelaimė jai atrodo tokia skaudi, kad, pirmo impulso pagauta, ji netgi ryžtasi svetimo kūdikio vagystei, bet kaip mat suvokia, kad ne toks turi būti problemos sprendimas. Ji tikisi, kad jai dvasinę ramybę padės atgauti jos jaunų dienų draugas Aleksandras, pas kurį ji ir vyksta traukiniu į Alpes, mėtydama pėdas, nes ją tikisi sulaikyti Loranas. Bet Romeo, išsiaiškinęs, kur galėtų būti Žiuljetė, suranda ją, tuo pačiu įrodydamas, kad jis jai neabejingas. Jai susivokti savyje padeda ir jos senelės Malu istorija, kurią ji sužino iš priešmirtinio laiško. Tiek gyvenimas, tiek Romeo, tiek jo sesuo Vanesa, tiek Malu tam tikra prasme suteikia jai pasitikėjimą savimi. Ji ima suvokti savo vertę, ji pajunta, kokia jėga dvelkia savigarba, apie kurią gyvendama su Loranu net nepagalvodavo.

Palyginus su Beauvoir knyga, šis romanas yra kur kas spalvingesnis, jo protagonistė kur kas laisvesnė, tačiau ir jai dar tenka nueiti nemažus kančios kelius, kad ji pasijustų tikra moterimi. Bet čia ir slypi visas Žiuljetės žavesys.

Parengė Vytautas Bikulčius.