Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

2018 Spalis
P A T K P Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
Perkamiausios knygos
Neregimieji
Roy Jacobsen
Nominuotas 2017 m. Man Booker International premijai 
8.50 €
Ei, čia mano baubas!
Amanda Noll
Dar viena istorija apie baubus po lova!
6.50 €
Food Pharmacy / Maisto farmacija
Lina Nertby Aurell ir Mia Clase
Naujas požiūris į maistą
11.50 €

Ramūnas Čičelis: nemadinga literatūra (knygų apžvalga)

Ramūnas Čičelis: nemadinga literatūra (knygų apžvalga) 2018-06-05

Algimantas Mikuta „Septynios širšės“ Kauniečio Algimanto Mikutos naujausia poezijos knyga „Septynios širšės“ – tai irgi galimybė patirti tai, kas šiandienėje lietuvių literatūroje yra reta. Šios knygos eilėraščiai, būdami nemadingi, nesiūlo eseistinių įžvalgų, kurios būtų artimos publicistikai. Pagal savo tikslą ir pobūdį „Septynios širšės“ yra poezijos rinkinys, artimas filosofo Leonido Donskio politinių humoristinių aforizmų knygoms. A. Mikutos „Septynios širšės“ yra pirmiausia juoko knyga.

Tai – satyros, lengvos ironijos, autoironijos ir humoro eilėraščiai, kartais priverčiantys šyptelėti, kartais – garsiau nusijuokti, o kartais – juoktis per ašaras. Teisę ir galimybę pašiepti šiandienės tikrovės reiškinius A. Mikutos eilėraščių subjektui suteikia juokas iš paties savęs: suvokiant savo ribotumą, požiūrių asmeniškumą ir tiesos polisemiją, tampa įmanoma kreipti dėmesį į kitus ir aplinką. „Septynios širšės“ nėra skaudulių knyga, kurioje autorius apraudotų šiandienės visuomenės pasileidimą, naujus papročius ir tradicijų užmarštį. Tai – labiau meno kūrinys, kuriame netgi tie dalykai, iš kurių juokiamasi, yra sąlygiški. „Septynios širšės“ yra stipraus žmogaus knyga, nes čia drįstama ne aimanuoti, o menu nukenksminti tai, kas netenkina visuomenės gyvenime. Tokia Vakarų literatūros tradicijoje ir buvo satyrinė literatūra.

Skirtingai nei L. Donskio politiniai aforizmai, A. Mikutos eilėraščiai yra konservatyvūs, o ne liberalūs. Juoko efektas čia kyla iš komizmo, kuris reiškia neatitikimą tarp autoriaus požiūrių ir masinio gyvenimo, kuris turbūt ne vien dabar, bet ir anksčiau, buvo panašus į teatrą. Tiksliausiai A. Mikutos „Septynių širšių“ autoriaus ir eilėraščių subjekto poziciją būtų galima apibūdinti kaip pasenusio žmogaus išmintį. Laikais, kai garbinama jaunystė, A. Mikuta yra išsiskiriantis ir vėlgi senamadiškas – teigia pagyvenusio žmogaus privalumus prieš kvailumą ir pasidavimą paviršutiniam tikrovės suvokimui.

Norint eilėraščiais kritikuoti socialinį pasaulį ir neprarasti meniškumo, reikia žinoti pačią to pasaulio sandarą ir principus, iš kurių pats svarbiausias knygoje „Septynios širšės“ yra tas, kad niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmojo žvilgsnio. Tokios meninės strategijos šalutinis efektas, lyg farmacijoje, yra tas, kad juokingi dalykai kelia ne tik juoką, bet ir giedrą liūdesį – tekstai savo disforiškumu artimi tradiciniam aukštaitiškam mąstymui, kuris byloja, kad pasaulio tvarkos negali pakeisti niekas: nei vienas žmogus, nei juokas, nei ašaros, nei dramos, nei tragizmas.

Dėl to besišypsančiam eilėraščių subjektui iš tiesų yra liūdna ir net kiek beviltiška. Literatūra, kaip sąlyginės tikrovės kūrimo būdas, yra viena iš nedaugelio galimybių nepanirti į visišką desperaciją ir išsaugoti individo buvimo alternatyvas. Kita vertus, A. Mikuta yra tiek drąsus kūrėjas, kad šaiposi net ir iš pačios literatūros, rašymo kaip absurdiškos veiklos, taip išmušdamas sau iš po kojų, atrodytų, vienintelę atramą. Atlikus tokį veiksmą, seka akistata su mirtimi, kuri irgi nusipelno pašaipos ir juoko. „Dirbtinės širšės“ yra nesusitaikymo su niekuo knyga, komizmą paverčianti visuotine taisykle ir dėsniu, nes pasaulyje nėra turbūt nė vieno reiškinio, kuris nebūtų vertas juoko.

15min.lt