Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

2018 Sausis
P A T K P Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
Perkamiausios knygos
Dūžtančios formos
Aldona Ruseckaitė
Romanas apie Vytautą Mačernį
7.50 €
Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename
Atsiminimai apie poetą
10.00 €
Ką pamatysi sulėtinęs žingsnį
Haemin Sunim
Kaip atrasti ramybę skubančiame pasaulyje
9.00 €

XX a. lietuvių literatūros lobyną papildo nauja knyga

XX a. lietuvių literatūros lobyną papildo nauja knyga 2015-01-28

Seriją „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ netrukus pasipildys naujas leidinys. Tai Kazio Jankausko romanas „Vieškelyje plytų vežimai“. 

Šis Kazio Jankausko (1906-1996) romano leidimas grąžina jam pelnytą vietą XX a. lietuvių prozos raidoje. Vienintelį kartą išleistas 1938 m., sulaukęs palankių vertinimų, dingęs iš bibliotekų stumtas užmarštin dėl autoriaus likimo (sovietų nuteistas kirto šiaurės miškus 1951-1955 m.), romanas „Vieškelyje plytų vežimai“ nebuvo išblėsęs iš literatūros žinovų atminties. Vieškelio įvaizdis  atėjo į vėliau rašytą prozą. Poetinio realizmo savitas kelias, „amžino studento“ meilės istorija, to meto visuomenės raidos peizažai – pakankamas pagrindas atversti mažai kieno lig šiol skaitytą lietuvišką romaną.

Rašytojas gimė 1906 m. lapkričio 26 d. Šiauliuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą didelė (be Kazio užaugo trys seserys ir penki jo broliai) Jankauskų šeima nuklysta į Rusiją, gyvena Rostove prie Dono, kur dešimtmetis būsimas rašytojas, anot jo paties, jau bando pats užsidirbti duonai – valydamas garlaivio katilą ar nešiodamas žvejams jų tresto pranešimus. 1921 m. į Lietuvą grįžę pabėgėliai trumpai pagyvena Panevėžyje. 1925 m. pradeda lankyti ir 1929 m. baigia suaugusiųjų gimnaziją. 1929 m. įstoja į Lietuvos (nuo 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo) universitetą, rusų kalbos ir literatūros studijos užsitęsia iki 1943 m. (jau Vilniaus universitete). Studijos suvedė su Bernardu Brazdžioniu, Henriku Radausku ir kitais garsėjančiais jaunais rašytojais, aišku, ir su žymiais literatais – universiteto profesoriais. Jis lanko Balio Sruogos teatro seminarą. Pats vis daugiau rašo, spausdina kūrinius periodikoje ir per nepilną dešimtmetį išleidžia penkias prozos knygas. (kai kurias – Janonio slapyvardžiu). 
Su pirmaisiais savo apsakymais ir romanais K. Jankauskas įsiterpia į patį dinamiškiausią tarpukario lietuvių prozos, ypač – romano, dešimtmetį ir ryškiai išsiskiria ne tik sava impresionistine ar visiškai individualia stilistika, ne tik reta ir savita tematika, bet ir visus jo kūrinius vienijančiu, tarsi vienui vienu protagonistu, autoriaus alter ego – tuo jaunuoliu romantiku ir pirmojo romano Jaunystė prie traukinio. Anuometė kritika greitai pastebėjo – keičiasi romanų pagrindinių personažų vardai, bet išlieka tas pats laisvo herojaus vidinis – individualistinis ir idealistinis – vaizduotės pasaulis. Kas ir kaip jame gali matuoti pačią aukščiausią vertybę – laisvę?
Po karo 1946 m. pakviestas Valstybinės grožinės literatūros vyriausiojo redaktoriaus Valio Drazdausko, sugrįžta į Kauną, leidykloje pradeda dirbti verstinės literatūros redakcijos vedėju. Išleidžia naują apysakos „Juodojo milžino žmonės“ redakciją. 1951 m. apkaltintas antitarybine veikla nuteistas 25 metams. Kazys Jankauskas mirė 1996 m. gegužės 1d. (Ištrauka iš Vytauto Martinkaus straipsnio Vaizduotės keleivis: apie obelį, kertamą tarp vieškelio ir geležinkelio)

Prekyboje ieškokite jau vasario mėnesį.