Nekropolių šviesos

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Nekropolių šviesos

Nekropolių šviesos
-33%
Autorius: Vidas Morkūnas
Prekės kodas: 9789986398370
Pavadinimas Nekropolių šviesos
Žanras eilėraščiai
Metai 2015
Psl. skaičius 64 p.
Įrišimas minkštas su atvartais
Dailininkas Deimantė Rybakovienė
ISBN 978-9986-39-837-0
Išmatavimai 20 cm x 13 cm x 0.6 cm
Kaina: 4.50 € 3.00 €
Kiekis:  

Eilėraščiai

Vido Morkūno (g.1962), lietuvių literatūroje jau seniai įsitvirtinusio savito stiliaus prozos kūriniais, pirmoji poezijos knyga. Poezijos, atvirai proziškos, kinematografiškos, vaizdinės ir apnuogintos iki pačios gyvuonies. Nuolatinio ir visuotinio nykimo liudijimai, gamta ir buities fragmentai, sapnai, metaforos ir įvaizdžiai keičiasi prieš skaitytojo akis tarsi kino kadrai ar kelio ženklai. Kelio, kuriuo einant iškyla didžiosios egzistencinės mįslės, kur suartėja gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai, kur viską nušviečia Amžinoji šviesa. Arba, kaip įvardija autorius, nekropolių šviesa.  

Poezija, savitai ir meniškai atskleidžianti amžinąjį mirties ir gyvybės ryšį, savitai ir meniškai tęsianti neornamentuotos lietuvių lyrikos tradiciją.
 

 

Susiję leidiniai



<p>Gana įprasta minėti, kad Vidas Morkūnas prozoje perteikia miruolišką pasaulio matymą. Tačiau domėjimasis išsiplečia ir į kitą formą: su šia tema susijusi ir pirmoji autoriaus poezijos knyga. „Nekropolių šviesos“ – apdaras nebūčiai prijaukinti, sulyginantis skirtį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Poezijoje ši tema – normalizuota, kartais atrodo netgi būtina (visad labiau domina ribos, nepaaiškinamybė), tačiau V. Morkūno tekstai, kaip kadaise V. Gedgaudo, šią temą įtraukia į pokalbio centrą ne kaip simbolinantį aktą, bet kaip natūralų, papildomo iššūkio nekeliantį reiškinį. Taip jis pasitraukia nuo išaukštinimo arba nužeminimo, atitinkančių numanomas pomirtinio gyvenimo sampratas. „Nekropolių šviesose“ nebūtis virsta kasdieniškos būties galimybe, panašia į užpildomą erdvę, kurioje „seniai sudilo paukštis / bet ore / sparnų plazdėjimas dar justi“ (p. 36). Ji artima patirties formai, neprimetančiai laikysenos, o pratinančiai prie natūralios tėkmės, dūlėjimo, nuo siaurų karsto sienelių prasiplečiančio iki „sodybų stounhedžų“ (p. 27).&nbsp;<br /> Kaip ir apsakymuose, autoriaus tekstams būdinga išraiškinga kalba. Poezija reikalauja dar daugiau taupumo ir tikslumo. V. Morkūnas pasikliauja ne tiek rimu, kiek sąskambiais, kurie kartais atleidžia suveržtą tekstą lengvos rankos mostu („tik ant aukšlių / tik raukšlių / raibuliuojantis auksas“, p. 14). Estetizuota dažnai į sumanią metaforą telpanti erozija prisitraukia ir iš aktyvios vartosenos beiškrintančius žodžius. Jie nespėja sustabarėti, todėl tekstas veikia inversiškai – taip sugyvinamas eižėjantis pasaulis, primiršta kalba virsta gyvosios raiškos pagrindu, atliekančiu ir fonetinę, ir semantinę funkciją (pvz., „išdagos mūsų tėvynė / įdagais kūnai nusėti / tartum leidimais mylėti / ne / mirti“, p. 15). Šis ėjimas yra nuoseklus, o poetinė forma sustiprina įspūdį, kad apskritai minties užrašymas V. Morkūnui neapsiriboja stiliaus demonstravimu (be to, stilius ir neapsiriboja žodyno platumu). Susidūrimas su nebūtimi per kalbą tekstuose apima ir individą, ir kultūrą sąlygojantį reiškinį: „drauge su veiksmažodžiais / išnyks veiksmai / ir daiktai – / su daiktavardžiais (...) // liks tik kalba“ (p. 28). Ko gero, šis sulyginimas kaip autorinis judesys yra tvariausias, vientisiausias ir problemiškiausias leidinio aspektas. Mat absoliuti, stojiška vienatvė, kito pasaulio, išeities galimybė švyti monotoniškai, lyg teminė kartotė, lėtas pasivaikščiojimas po beribį nekropolį. Sąmoningumo, subjektyvumo poezijoje yra tik ženklai, kol kas leidžiantys suprasti, kokios „šiltos / mirusiųjų rankos / žvarbų vakarą / vienumoje“ (p. 24).&nbsp;<br /> Taigi pro tamsų viršelio langelį įmanoma pasižiūrėti į įsprūdusios anapusinės šviesos srautą, bet jis atokus nuo mąstymo apie vitališką pasaulį ir pražūties grėsmę. V. Morkūno „Nekropolių šviesos“ atskleidžia, kad jas galima ne tik apeiti, bet ir kalbėti be gniuždančios kančios ar dramos.</p> <p>Žurnalas „Nemunas“, 2015 04 22</p>
2018 Rugsėjis
P A T K P Š S
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Perkamiausios knygos
Neregimieji
Roy Jacobsen
Nominuotas 2017 m. Man Booker International premijai 
8.50 €
Ei, čia mano baubas!
Amanda Noll
Dar viena istorija apie baubus po lova!
6.50 €
Food Pharmacy / Maisto farmacija
Lina Nertby Aurell ir Mia Clase
Naujas požiūris į maistą
11.50 €