Širdies labirintas

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Širdies labirintas

Širdies labirintas
Autorius: Nijolė Miliauskaitė
Sudarytojas: Janina Riškutė
Prekės kodas: 9789986398646
Pavadinimas Širdies labirintas
Žanras eilėraščiai
Metai 2015
Psl. skaičius 376 p.
Įrišimas kietas
ISBN 978-9986-39-864-6
Išmatavimai 20.7 cm x 13.5 cm x 2.3 cm
Kaina: 8.00 €
Kiekis:  

Poezijos rinktinė. Lietuvių literatūros lobynas. XX a.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės (1950–2002) poezijos rinktinė. Ji parengta remiantis pačios poetės sudaryta rinktine „Sielos labirintas“ (1999). Rinktinėje „Širdies labirintas“ paryškinta vidinė raida, autentiškų išgyvenimų įprasminimas.

Širdies labirintas – 35-oji „Lietuvių literatūros lobynas. XX a.“ serijos knyga.

Susiję leidiniai



<p>Visai kitoks yra Nijolės Miliauskaitės poezijos rinkinys „Širdies labirintas“. Jame ryškėja moteriško pasaulio trajektorijos, kurios veda ne į chaosą, ne į maištą, bet į ramybę, už kurios veriasi moters sielos slėpiniai. &nbsp;&nbsp; &nbsp;Pats antrosios jos knygos pavadinimas „Namai, kuriuose negyvensim“ (1988) liudija, ką reiškė poetei namai. Jie pirmiausia jai asocijuojasi su gimine – ir visų pirma su senelių sodyba, kurioj tiek daug gyvasties ir paslapčių, kurios slypi už paprasčiausių daiktų – knygų, rankdarbių, herbarų.<br /> Jos poezijoje kuriamas idealizuotas mylimojo paveikslas. Tas mylimasis – irgi poetas, pažymėtas talento ženklu. Ji laukia jo kaip išvaduotojo, su juo ji ieško prarastojo rojaus.</p> <p>Dar viena tema jos poezijoje – vaikas. Ji gali ilgesingomis akimis žvelgti į kūdikį, tačiau suvokti, kad jai nėra skirta tokia lemtis. Gal todėl moteris jos poezijoje kaip ir vaikas neretai yra supamas šviesos rato, aukso atspalvių, kurie primena prerafaelitų drobes.<br /> Ir pats lyrinis subjektas stengiasi suvokti savo savivertę, kuri yra siejama su kūryba, o ji leidžia dar geriau pažinti save. Siela tampa tarsi labirintas, kuriuo eidamas surandi save.</p> <p>Poetė per lyrinį subjektą išduoda jauseną, kad toks pasaulis, kurį ji regi kasdien, yra jai svetimas, nes jis yra gerokai sudaiktėjęs, įgijęs keistas formas, žmogus čia jaučiasi nuolat sekamas piktų akių. Gal todėl ji gali jam supriešinti tik moterišką užuojautą, kantrią globą ir pasiaukojančią meilę. Ir skaitytojas suvokia, kad lyrinis subjektas yra gyvas tik dvasine šiluma, kurios nuolat ir ieško...</p> <p>Du skirtingi poetai ir du skirtingi pasauliai. Poezijos mylėtojas nustebs, kad ir tarp tokių skirtingų poetų yra gijų, kurios juos sieja.</p>
<p>Reikalavimai serijinėms knygoms griež­ti: apimtis, struktūra, apipavidalinimas, formatas turi išsitekti aiškiuose rėmuose. Gilintis į pateikimo detales, apžvelgiant prie normatyvų priderintą leidinį, kažin ar verta. Bet kalbant apie Nijolės Miliauskaitės „Širdies labirintą“ nebūtų vaisingos ir pastangos gvildenti meistriškai parašytų tekstų matricas: ne tik paskirų eilučių ar žodžių, bet ir pavienių raidžių sąsajos su anapus rašmenų glūdinčiais jutimais senokai išknibinėtos...</p> <p>Galgi labiausiai norėtųsi apibūdinti pačią knygą lydintį būvį. Pasinėrimo nuotaiką, lėtai apimančią nuo pat pirmų puslapių. Artėjimas link tiesos, nirvanos čia juntamas visur (matyt, ne šiaip sau Rytų tikėjimai ir papročiai buvo tokie svarbūs Miliauskaitės gyvenime). Net knygos sudarytojos Janinos Riškutės įžanginis tekstas „Kito pasaulio ilgesys“ savitai kas kelias pastraipas sudalytas paryškinto šrifto žodžiais, nuosekliai per būties etapus vedančiais į kūrybos gelmę: <em>Mergaitė → Mylimasis → Benamiai → Namai → Susvetimėjęs pasaulis → Vaikas → Savastis → Siela → Gyvybė–Mirtis</em>. Nuo pradžios iki galo. Nuo kūdikiško vaiskumo iki grįžimo link nuskaidrėjusių versmių. Tokį sėkmingą leidinio įvadą retai sutiksi: atskleidžiant svarbiausius poetės gyvenimo tarpsnius, parodant ryškiausiai matomas, atviriausias jų susilietimo su eilėmis vietas, jame ne tik nubrėžiamos galimos įžvalgų kryptys, bet ir įkūnijama bendra pačiuose eilėraščiuose glūdinčių ženklų dvasia. J. Riškutė už pratarmės tekstą ir už darnų pačios rinktinės sukomponavimą tikrai nusipelno gerų žodžių.</p> <p>Tekstų dėlionės konstravimo užduotį kiek palengvino sprendimas knygos pagrindu pasirinkti pačios Miliauskaitės sudarytą rinktinę „Sielos labirintas“ (1999). Naujojoje knygoje išlaikyta net autorinei rinktinei būdinga kūrinių eilės tvarka, neįtraukiant tik kiek labiau nuo visumos atskilusių eilėraščių. Pakoreguotas ir leidinio pavadinimas: pasirenkant „Širdies labirinto“ variantą grįžtama prie poetei kadaise labiau patikusio žodžio. Toks, labai nežymiai nuo pradinio (autorės sumanyto) knygos įvaizdžio nutolęs, leidinio formatas –­ tikrai vykęs. Džiugu, kad sudarytoja nepažeidė pirminės žinios vientisumo, nesiėmė kamšyti ilgo Miliauskaitės jaunystės tylėjimo tarpsnio rankraštinio mokyklos laikų rinkinio eilėmis ar plačiais komentarais.</p> <p>„Širdies labirinto“ tekstų apibūdinimui tiktų dailės terminija: atsargūs štrichai, švelnūs pasteliniai potėpiai. Ši pilkšvai žemiška aplinka (gal iš čia tas Miliauskaitės artumas žemininkų nuostatoms?) tarsi liudija nuolatinį poetės norą įsitvirtinti, pabėgti nuo valdiško viešumo. Ieškodama prarastų vaikystės namų, mėgindama atsiskirti nuo internatų ir bendrabučių buities, Miliauskaitė pirmiausia linkusi kuo giliau įsišaknyti. Jai nerūpi dirvožemio našumas ar dirvodarinių uolienų struktūra, jai svarbu laikytis stabiliai, jausti po kojomis savo žemę, savo tylą ir liūdesį. Pasiilgusi jaukumo, kadais matyto močiutės tėviškėj <em>(laukuos išsimėtę trobos, seni / tėvų sodinti medžiai, žalios / ošiančios sodybos, lygumų / salos,</em> p. 149), vėliau, kad ir kur būdama, ji saugo savąją teritoriją. Tai įžvelgiama ir begalinėse (kalbant ne tik apie laiką, bet ir apie proceso sudėtingumą) poetės pastangose atskirti savus, esant namų užribyje (<em>neprisitaikę žmonės / prieglaudose, kūdikių namuose, beprotnamy // atpažįsta vieni kitus / iš akių / skaitykloj, senamiesčio kavinukėse, lavoninėj,</em> p. 58), ir siekyje atriboti kasdienybę uždaro kambario tyloje, siuvant lėles (<em>tu lig vidurnakčio sėdi, siūdama lėles / žiūrėk, tavo draugas, artimiausias bičiulis – mėnuo / pakyla // skiautė prie skiautės, atraiža prie atraižos,</em> p. 253).</p> <p>Aplinkos svetimumas spaudžia Miliauskaitės atmintį gilyn, į vaikystę, tvirtų protėvių rakandų link. Ir kartu neleidžia jai plėstis. Jos augavietė uždara, prigludusi kampe, susigūžusi (<em>kiek siaubo / šiam ramiam kraštovaizdy,</em> p. 62), sunkiai pasiekiama, menkai įdirbta. Čia išsilaiko tik tvirčiausi, nereikliausi augalai –­ blindės, kiečiai. Ir ekologijos žinios, nagrinėjant jų augimo procesus, tikrai praverstų. Taip, sielos ekosistemos struktūra, dvasios energijos apykaita ar panašūs terminai kol kas labiau artimi mistikai nei mokslui. Tik kažin ar to mokslo čia reikia? Turbūt svarbiau tiesiog pajusti bendro knygos konteksto skaitytojui siunčiamą pranešimą apie savos buveinės svarbą. Apie tai, kaip sunku ją atrasti, įsavinti, apginti. Galbūt todėl visa rinktinė – lyg vientisas laiškas – dvelkia tikrąja, nesuklastota Miliauskaite. Rodos, nei paštas, nei ekologija čia niekuo dėti. O vis dėlto...</p> <p><a href="http://literaturairmenas.lt/2016-03-25-nr-3560/3153-knygu-presas/4917-antanas-sheshi-ne-apie-pasta-ne-apie-ekologija-ir-net-ne-apie-reinkarnacija" rel="nofollow" target="_blank">literaturairmenas.lt</a></p>
2018 Sausis
P A T K P Š S
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
Perkamiausios knygos
Dūžtančios formos
Aldona Ruseckaitė
Romanas apie Vytautą Mačernį
7.50 €
Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename
Atsiminimai apie poetą
10.00 €
Ką pamatysi sulėtinęs žingsnį
Haemin Sunim
Kaip atrasti ramybę skubančiame pasaulyje
9.00 €