Ovalas

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Ovalas

Ovalas
Autorius: Sigitas Geda
Sudarytojas: Arnas Ališauskas
Prekės kodas: 9789986398677
Pavadinimas Ovalas
Žanras eilėraščiai
Metai 2015
Psl. skaičius 520 p.
Įrišimas kietas
ISBN 978-9986-39-867-7
Išmatavimai 20.5 cm x 13.5 cm x 3.2 cm
Kaina: 8.50 €
Kiekis:  

Poezijos rinktinė. „Lietuvių literatūros lobynas. XX a.“

Vieno iškiliausių visų laikų lietuvių poetų Sigito Gedos (1943-2008) kūrybos rinktinė, aprėpianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki paskutiniųjų eilėraščių. Gamta ir vaikystė, karai ir istorija, prievarta ir artimo meilė, Lietuvos ir pasaulio menas, religijų įvairovė ir asmenybės maištas prieš bet kokias taisykles – tai tik keletas temų, kurias savo eilėraščiuose narsto poetas. Atviro nervo ir didžios išminties, juodžiausių dvasinių sutemų ir skaidriausių dvasinių nušvitimų, agresyviausio chaoso ir pačios tikriausios harmonijos poezija. Tekstai, seniai tapę reiškiniu, be kurio neįsivaizduojama ne tik XX a. lietuvių literatūra, bet ir pati Lietuva.  

Susiję leidiniai



<p>Sunku aprėpti visą Sigito Gedos poeziją vienoje rinktinėje, ne be reikalo jos sudarytojas Arnas Ališauskas prisipažino, kad tokią rinktinę sudaryti neįmanoma. Iš daugelio poezijos knygų paimti atskiri eilėraščiai ir tik poema „Strazdas“ publikuojama visa.<br /> Savo poezija poetas kūrė savitą poetinį pasaulį, kur viskas kinta, tveriasi ir vėl griūva, kur viskas randasi iš chaoso, kurį lemta sutramdyti tik tikram poetui. Ir poetas imasi jį tverti iš pačių įvairiausių detalių – smėlio, kreidos, ledo, kur viskas byra ir jungiasi. Gedos poezija buvo ir maištas, teigęs kitas vertybes. Jo poemą „Strazdas“ galima suvokti ir kaip antitezę E. Mieželaičio „Žmogui“, kurio tezei: „aš – komunistas, aš – žmogus“, supriešinama kita samprata: „Vyras – Paukštis – Žmogus“. Dar reikia turėti galvoje, kad šie žodžiai buvo ištarti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, ir jie buvo akivaizdus liudijimas, kad galima ir kitokiu žvilgsniu pažvelgti į žmogų. Nors Geda vertino Mieželaitį kaip poezijos novatorių (rašė diplominį darbą iš jo kūrybos), tačiau čia regime ir akivaizdų maištą prieš pastarojo poeto žmogaus sampratą.</p> <p>Esminis Gedos poezijos bruožas – jos nuolatinis atsinaujinimas. Regis, dar „Mamutų tėvynėje“ (1985) poetas prabyla kaip šamanas, pasitelkdamas užkerėjimų poetiką, o jau 1988 m. pasirodžiusiame rinkinyje „Žalio gintaro vėriniai“ jis tarsi žaisdamas perrašo Lietuvos istoriją, ištraukdamas iš jiems būdingos aplinkos kunigaikščius, iš nusistovėjusio konteksto tam tikras istorines situacijas, neretai sulaukdamas griežtų pastabų, kad negalima tyčiotis iš gimtojo krašto istorijos. O poetas žengia dar toliau – rinkinys „Babilono atstatymas“ (1994) skaitytojui sukelia ne poezijos, bet antipoezijos įspūdį, nes jame nerasime jokios logikos, poetas tyčiojasi iš kalbos, iš savęs, specialiai kiršina žodžiais, darko sintaksę. Tačiau iš šito chaoso irgi iškyla nepakartojamas poeto pasaulis, kurio nesupainiosi su jokiu kitu.</p> <p>Sudarytojas neįtraukia į rinktinę Gedos paskutiniųjų rinkinių – „Siuita Virginijai“ ir „Freskos“, suvokdamas, kad jais poetas jau įžengė į naujo – XXI amžiaus – poetiką, kai tuo tarpu „Lobyno“ serijos ribos užsisklendžia XX amžiumi. Šis S. Gedos poezijos kompendiumas leis net ir reikliam poezijos mylėtojui suvokti jos įvairovę ir genialią vertę.</p>
<p>Arnui Ališauskui tekusi užduotis –­ sudaryti kiek įmanoma pilnesnę ir drauge prie serijos standartų pritaikytą Sigito Gedos poezijos rinktinę – tikrai sunki. Poeto tekstai ne po vieną sykį perrašyti, perdėlioti, perdatuoti, perleisti įvairiomis versijomis. Pats Geda buvo linkęs juos kilnoti iš vienos knygos į kitą (per daug nepaisydamas, ar leidžia rinkinį, ar rinktinę), skirtingai apibūdinti jų atsiradimo aplinkybes. Ne visada lengva identifikuoti ir konkrečių eilėraščių adresatus: kai kurie vaikams skirtose knygelėse spausdinti kūriniai vargu ar laikytini vaikiškais. Papildomas kliuvinys – poe­to kūrybos laikotarpio statistinis nesutapimas su XX a. riba (juk „Lobyno“ serija skirta supažindinti su didžiaisiais praėjusio šimtmečio lietuvių literatūros autochtonais).</p> <p>Todėl stebėtis, kad „Ovalas“ kartais atrodo gan kampuotas, tikrai nedera. Ir čia ne sudarytojo kaltė. Aštriabriaunė rinktinės sąranga – sodrios Gedos poe­zijos neišsitekimo normalizuotoje erdvėje padarinys. Nuolatinis strakaliojimas, keičiant temas, raiškos formas, veikėjus, stilių, poetui buvo būdingas ir kūryboje, ir gyvenime. Pratarmėje „Poe­zija kaip alternatyvus pasaulio sukūrimas“ tai akcentuodamas Ališauskas kartu atskleidžia dar vieną svarbų momentą – „trūkčiojantį“ Gedos kūrybinį procesą. Jis įžiūrimas net eilėraščių datose: tirštus, intensyvius laikotarpius, kai per keliolika dienų parašoma nauja knyga, dažnai skiria metus ir ilgiau trunkančios tylos pauzės.</p> <p><span style="line-height: 1.6em;">Pauzės Gedai svarbios ir tekste: rimties intarpai čia lyg savotiškos skiemenų ir kirčių rezginio akutės, paryškinančios ritmikos vijas. Sustojimą, štilio vietą jis dažniausiai nužymi brūkšniais (<em>ne šlifuot –­­ ne statyt – o – auginti / žodžius – savyje –­­ ir – / pasaulį –,</em> p. 292). Poetas dažnai pabrėždavo pauzės reikšmingumą ir įtraukdamas šį žodį į eilėraščių pavadinimus (o pavadinimų ir dedikacijų prasmėms Geda skyrė ypatingą dėmesį). Nenuostabu, kad eilių romanu vadintus „Žalio gintaro vėrinius“ (1988) analizavę lingvistai sugebėjo įžvelgti periodinių pauzių taktą net knygos turinyje*. Todėl sprendimas naujojoje rinktinėje išardyti „Žalio gintaro vėrinių“ struktūrą teisinantis, kad tai vėliau daręs ir pats autorius, vargu ar vykęs. Dabar visame „Ovale“ telikę trys pauzėmis įvardyti eilėraščiai, iš kurių tik du („Pauzė“ ir „Etimologinė pauzė“) pataiko į knygos skyrių, reprezentuojantį po išardymo siužetinės linijos netekusį eilių romaną.</span></p> <p>Koks ypatingas vaidmuo, formuojant bendrąją rinktinės nuotaiką, tenka eilėraščių dėlionės pilnumui ir tvarkai, vienu – itin tinkamu – žodžiu apibūdino Ališauskas. Įžangoje jis vadina šią knygą parinktine. Išties, poezijos rinktine „Ovalą“ tegalima laikyti formaliai: Geda pernelyg platus, pernelyg įvairiaspalvis, o gal net pernelyg šviežias, kad susidėliotų tai, ką tradiciškai įprasta apibūdinti šiuo terminu. Priežastis vėlgi paranku grįsti ekologiniais argumentais: kol kas ši poezija nepasiduoda sukultūrinimui, susisteminimui, susodinimui į vieną sklypą. Eilėraščiai „Ovale“ – lyg augalai draustinio pažintiniame take: iškilesni tam tikrose vietose pastebėti, pažymėti, net aprašyti; pavieniai lapai ar žiedai nuo ypač vertingų paskabyti ir sudėti į ekspoziciją; bet didžioji dalis ploto – vis dar menkai pažintas sąžalynas.</p> <p>Lygindamas Gedos kūrybos sanklodą su augalais nesu originalus. Aptardami ankstyvuosius jo rinkinius, kritikai įžvelgdavo panašumų į medį, vis paabejodami dėl šaknų gylio; vėliau simboliškai gretino šį poetinį organizmą su bulvienojais... Šio augalo formą ir rūšį kažin ar nurodytų ir pats poetas, dažnai viename eilėraštyje prasiskverbdavęs pro tokią ekosistemos įvairovę, kokios kiti neįveikė visos kūrybinės egzistencijos metu:</p> <p><em>Pro varnalėšas vieškelin išeinant,<br /> užtemę spalvos, niaukės vakare<br /> pasilinguodamos tamsiųjų eglių eilės,<br /> o tu sakei, kad niekur nebėra<br /> gražesnio krašto... Kruvino gvazdiko<br /> sukibę šaknys gali pasakyt,<br /> kad čia žavu... Gražuole, man pavyko<br /> mylėti tavo lūpas ir akis,<br /> dagiliui skrendant, augale lėnasai,<br /> šviesioj paskliautėj<br /> skroblo, pakelės<br /> raudoną kriaušę skinant, mėlynąsias<br /> apyblandas ir vieškelio pelės<br /> sliuogimą girdint lenkės bulvienojai.</em><br /> p. 140</p> <p>Šioje citatoje verta įsižiūrėti į daugtaškius. Fragmente iki pirmosios skirties – žvilgsnis aukštyn, tolyn; vėliau nukrypta į požemį, į šaknis; paskutinio daugtaškio atribotoje sakinio dalyje grįžtama į artimąją pažemės aplinką. Čia pauzės – jau ne ritmo instrumentas, o įrankis, padedantis greitai aprėpti kuo platesnę teritoriją. Brėždamas brūkšnį ar dėdamas daugtaškį, Geda dar labiau išryškina spalvas, išvengdamas blankios spektro dispersijos, sudėdamas baltai juodus įtampos ženklus tarp artumo ir tolumo, šilumos ir šalčio, gėrio ir blogio. Ar ne iš čia ir tas šokčiojimas, trūkčiojimas, nepastovumas?</p> <p>„Ovale“, kaip ir Miliauskaitės rinktinėje, pirmiausia, regis, siekta pranešti apie augavietę. Bet nors dirvos pagrindas panašus, Geda (kitaip nei Miliauskaitė, kurios vaizdinija taikosi prie pilkšvo nederlingos žemės fono) savo eilėse pirmiausia siunčia žinią ne apie sėkmingą įsitvirtinimą, o skelbia apie išsiplėtusią, suvešėjusią lapiją. Miliauskaitė nuolat ieško atminties gylio. Gedai užtenka vaikystėje matytų žuvų ir samanų. Laikydamasis už šių reginių, jis plinta į šonus, tarsi bet kada sėklos barstymui pasirengusi piktžolė, padengdamas vis naujus dirvono plotus. Lapai jam svarbesni už šaknis, o bulvienojai – už bulves. Po kiekvieno šienavimo – pauzė, sausra. Ir staiga suvešėjusio atolo blizgesys, gavus vos kelis lašus aitraus skysčio...</p> <p>Kas dabar pasakys, kuo žolės atžėlimas skiriasi nuo reinkarnacijos? Nors ir ne apie ją čia šnekėjome.</p> <p><em>* Skirmantas Valentas. „Babilono atstatymas (Sigito Gedos ekspansionizmas)“, Darbai ir dienos, 2002, Nr. 29, p. 179–190.</em><br /> <br /> <a href="http://literaturairmenas.lt/2016-03-25-nr-3560/3153-knygu-presas/4917-antanas-sheshi-ne-apie-pasta-ne-apie-ekologija-ir-net-ne-apie-reinkarnacija" rel="nofollow" target="_blank">literaturairmenas.lt</a></p>
2018 Biržėlis
P A T K P Š S
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Perkamiausios knygos
Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas
Paul Monty
Vilniaus gatvėmis prieš 100 metų
10.00 €
Food Pharmacy / Maisto farmacija
Lina Nertby Aurell ir Mia Clase
Naujas požiūris į maistą
11.50 €
Selfų slėnis
Monika Budinaitė
Šioje knygoje Monika parašė apie JUS
9.00 €