Vilniaus dienoraštis

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Vilniaus dienoraštis

Vilniaus dienoraštis
Autorius: Anna Halberstadt
Prekės kodas: 9789986399513
Pavadinimas Vilniaus dienoraštis
Žanras Eilėraščiai
Vertėjas Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas
Metai 2017
Psl. skaičius 192 p.
Įrišimas minkštas
Dailininkė Deimantė Rybakovienė
ISBN 978-9986-39-951-3
Išmatavimai 21 cm x 16.5 cm x 1.9 cm
Kaina: 6.50 €
Kiekis:  

Eilėraščių rinkinys

Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių.

A. Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė. Jos poezija trilypė: persmelkta senojo, pradingusio Vilniaus nostalgija, prisiminimų apie niūrųjį sovietmetį ir pilna gyvenimo JAV vaizdų ir aprašymų. Atmintis, istorijos jėgų blaškomas žmogus, praeities ir dabarties kontrastai – svarbiausieji jos poezijos motyvai.

„Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien. Jame kadaise sugyveno daug kalbų, ir Annai – vaikui – Vilnius buvo pirmiausia žydiškas, kaip kad mano kaimas man – lietuviškas. Jeigu kas nors arba kokia nors likiminė jėga būtų iš manęs atėmusi mano lietuviškai kalbantį kaimą, aš vis laukčiau sugrįžimo atgal.

Šios rinktinės eilės neturi bendros, apjuosiančios temos. Jos yra egzistencinės ir byloja apie kitokio, kita kalba kalbančio ir neįprastai savo aplinkai mąstančio žmogaus gyvenimą tarp šalių. Jis prasidėjo Vilniuje. Pradžia padaro įtaką poetiniam „aš“ ir viskam, kas nutinka vėliau. Anna sako: „Niekas iš viso nepasikeitė.“ Ji turi galvoje, kad Lietuvoje niekas nepasikeitė jos, kaip žydaitės, vaikystės atžvilgiu. Niekas neapsikeitė svetingais gestais. Niekas neapkeitė istorijos kūdikio.

Jos eilėraščiai turi aiškius siužetus – gan retą bruožą šiuolaikinėje poezijoje. Jie skamba tarsi keliabalsės lietuvių sutartinės, bylojančios apie kasdienius gyvenimo ritualus, pasitinkant saulę, tačiau atveria ir vidinę poetės sumaištį, kuri niekados nenurims, nors ir atradusi priebėgą kitame, abejingame pasaulio didmiestyje.“ – Dalia Staponkutė

Susiję leidiniai



<p>A. Halberstadt gimė Vilniuje karą išgyvenusių žydų šeimoje. Paskui ji išvažiavo mokytis į Rusiją, o vėliau emigravo į JAV, kur ir dabar gyvena bei dirba psichologe. Pasak Tomo Venclovos, ji – „pražuvusio žydiškojo Vilne dukra“. A. Halberstadt poezija – labai autobiografiška, neiškrintanti iš bendrų šiuolaikinės poezijos tendencijų – neieškoti itin poetiškų pasakymų, pasakoti istoriją, fiksuoti akimirką, tuo priartėjant prie prozos. Ne be reikalo knygos pavadinimas – „Vilniaus dienoraščiai“: laisva forma.</p> <p>Ši knyga lietuvių kultūrai reikalinga, ir ne tik todėl, kad kalba apie Lietuvą, lietuvius, sovietinių metų Vilnių jį puikiai prisimenančio, bet išvykusio žmogaus lūpomis. Ryškėjanti autobiografinė lyrinė subjektė, A. Halberstadt tekstinis&nbsp;alter ego, Vilniuje buvo ir sava, ir svetima: tokia yra daugybės mūsų, pakibusių tarp daugiau negu vienos kultūros, egzistencinė tikrovė: „pamirštu žodžius ne viena, o trimis kalbomis“, – sako ji ironiškai. Iš tiesų nėra lengva būti „amžinu žydu, klajokle, psichologe, poete“ (eil. „Amžinas žydas“), kuriai sugrįžus gimtasis miestas atrodo „kaip haliucinacija“ (eil. „Vilniaus dienoraštis“).</p> <p>Šie autobiografiški eilėraščiai tokie ir yra – parodo, kad gyvenimas visada sudėtingas. Sudėtinga suvokti savo tapatybę, sudėtinga mylėti, sudėtinga kurti šeimą, sudėtinga išvažiuoti, o sugrįžti turbūt išvis neįmanoma, nes grįši jau kitoks ir kitas. Svetimumo jausmas ir savai (nors kuri kultūra A. Halberstadt atveju yra savoji – žydų, lietuvių, rusų, o po 30 metų gal amerikiečių?), ir kitai kultūrai rinkinyje parodytas taip aiškiai, kad gali jį beveik matyti ir užčiuopti: jį liudija daiktai, tarsi šmėklos blykstelintys kažkur praeities tamsybėj ir atnešantys prisiminimus. Atmintis nėra patikima: eilėraščiuose sugautas tas trapus „lyg ir tas pats, bet kitaip“ įspūdis, kurį dar sustiprina subtilus Mariaus Buroko vertimas.</p> <p>Poezija Lietuvoje (turbūt ir niekur pasaulyje, išskyrus didžiąsias kalbas) nėra komerciškai sėkmingas. A. Halberstadt knyga irgi išleista vos 300 egzempliorių tiražu – netgi dar mažesniu, nei dažniausiai leidžiama lietuvių autorių, ypač premijuotų, poezijos rinkiniai. Tačiau tiems, kuriems įdomios žydiškojo Vilniaus, globalizacijos provokuojamų patirčių, „atminties vietų“ temos, nuoširdžiai skatinu įsigyti šią tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ pristatytą knygą.</p> <p>Vilniaus vaizdai čia tapomi taip tiksliai, kad mąstyti apie autorės vizualinę atmintį tiesiog nejauku – nežinau, ar pati gebėčiau taip tiksliai nusakyti gatves, namus, aikštes. Matyt, išvykimas, praradimas iš tiesų skatina intensyviau išgyventi vietas prisiminimuose. Tad A. Halberstadt poezija ir ypač dabar jau mūsų kalba pasirodę „Vilniaus dienoraščiai“ yra reiškinys, į kurį skaitančiam žmogui verta atkreipti dėmesį.</p> <p>A. Halberstadt gimė Vilniuje karą išgyvenusių žydų šeimoje. Paskui ji išvažiavo mokytis į Rusiją, o vėliau emigravo į JAV, kur ir dabar gyvena bei dirba psichologe. Pasak Tomo Venclovos, ji – „pražuvusio žydiškojo Vilne dukra“. A. Halberstadt poezija – labai autobiografiška, neiškrintanti iš bendrų šiuolaikinės poezijos tendencijų – neieškoti itin poetiškų pasakymų, pasakoti istoriją, fiksuoti akimirką, tuo priartėjant prie prozos. Ne be reikalo knygos pavadinimas – „Vilniaus dienoraščiai“: laisva forma.</p> <p>Ši knyga lietuvių kultūrai reikalinga, ir ne tik todėl, kad kalba apie Lietuvą, lietuvius, sovietinių metų Vilnių jį puikiai prisimenančio, bet išvykusio žmogaus lūpomis. Ryškėjanti autobiografinė lyrinė subjektė, A. Halberstadt tekstinis&nbsp;alter ego, Vilniuje buvo ir sava, ir svetima: tokia yra daugybės mūsų, pakibusių tarp daugiau negu vienos kultūros, egzistencinė tikrovė: „pamirštu žodžius ne viena, o trimis kalbomis“, – sako ji ironiškai. Iš tiesų nėra lengva būti „amžinu žydu, klajokle, psichologe, poete“ (eil. „Amžinas žydas“), kuriai sugrįžus gimtasis miestas atrodo „kaip haliucinacija“ (eil. „Vilniaus dienoraštis“).</p> <p>Šie autobiografiški eilėraščiai tokie ir yra – parodo, kad gyvenimas visada sudėtingas. Sudėtinga suvokti savo tapatybę, sudėtinga mylėti, sudėtinga kurti šeimą, sudėtinga išvažiuoti, o sugrįžti turbūt išvis neįmanoma, nes grįši jau kitoks ir kitas. Svetimumo jausmas ir savai (nors kuri kultūra A. Halberstadt atveju yra savoji – žydų, lietuvių, rusų, o po 30 metų gal amerikiečių?), ir kitai kultūrai rinkinyje parodytas taip aiškiai, kad gali jį beveik matyti ir užčiuopti: jį liudija daiktai, tarsi šmėklos blykstelintys kažkur praeities tamsybėj ir atnešantys prisiminimus. Atmintis nėra patikima: eilėraščiuose sugautas tas trapus „lyg ir tas pats, bet kitaip“ įspūdis, kurį dar sustiprina subtilus Mariaus Buroko vertimas.</p> <p>Poezija Lietuvoje (turbūt ir niekur pasaulyje, išskyrus didžiąsias kalbas) nėra komerciškai sėkmingas. A. Halberstadt knyga irgi išleista vos 300 egzempliorių tiražu – netgi dar mažesniu, nei dažniausiai leidžiama lietuvių autorių, ypač premijuotų, poezijos rinkiniai. Tačiau tiems, kuriems įdomios žydiškojo Vilniaus, globalizacijos provokuojamų patirčių, „atminties vietų“ temos, nuoširdžiai skatinu įsigyti šią tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ pristatytą knygą.</p> <p>Vilniaus vaizdai čia tapomi taip tiksliai, kad mąstyti apie autorės vizualinę atmintį tiesiog nejauku – nežinau, ar pati gebėčiau taip tiksliai nusakyti gatves, namus, aikštes. Matyt, išvykimas, praradimas iš tiesų skatina intensyviau išgyventi vietas prisiminimuose. Tad A. Halberstadt poezija ir ypač dabar jau mūsų kalba pasirodę „Vilniaus dienoraščiai“ yra reiškinys, į kurį skaitančiam žmogui verta atkreipti dėmesį.</p> <p><a href="http://www.lrt.lt/naujienos/kalba_vilnius/32/186128/e_banyte_vilnius_airija_stambulas_tik_bilietu_pirkti_nereikia_knygu_apzvalga" rel="nofollow" target="_blank">lrt.lt</a></p>
2017 Spalis
P A T K P Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
Perkamiausios knygos
Palaužta moteris
Simone de Beauvoir
Tai, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna
9.00 €
Eik su juo
Agnès Ledig
Tai istorija apie moters vertę, gebėjimą išlikti savimi
10.50 €
Ponas Zy
Gerimantas Statinis
Pono Zy gyvenimas – istorija, nutikusi tarpukario Vilniuje
10.50 €