Kas vėjo – vėjui

Tai mąslumo, jausmų šilumos, jaukumo kupina kūryba.

Jauno poeto (tai trečia jo knyga) eilėraščiai atkuria vaikystės potyrius, tėvų, protėvių, namų pasaulį; smelkiasi į šiuolaikinio gyvenimo būsenas. Ryškus meilės motyvas. Tai mąslumo, jausmų šilumos, jaukumo kupina kūryba, išpažįstanti laiko patikrintas vertybes ir tradicinę lyrikos sampratą.

Vainius Bakas gimė 1989 m. Ukmergėje, ten baigė mokyklą, o šiemet Literatūros antropologijos ir kultūros magistro studijas Vilniaus universitete. Pirmą poezijos knygą išleido būdamas vos keturiolikos. Tai rinkinys „Lietaus spalvos" (Ukmergė: Valdo leidykla, 2003). Antrą eilėraščių rinkinį „Pretekstai" išleido „Naujoji Romuva" 2010 m.

V. Bako poezija, publicistika, kritika senokai žinoma iš publikacijų kultūrinėje spaudoje, almanachuose. Jis yra pelnęs prizų jaunųjų kūrybos ir kitokiuose konkursuose, pavyzdžiui, Poetinio Druskininkų rudens.

vis mokaus į poeziją žiūrėti
tarsi į vėją – paprastai ir pro pirštus,
pro kiaurą maišą, pro žvaigždynų rėtį,
pro ryto kylančius ūkus tirštus,
pro buto langą ir pro kairį petį,
ir ima man spindėt visi daiktai,
ir vis kalbu turbūt apie tą patį –
turbūt kaip ir kiekvienas – savitai...

Vainiui Bakui už knygą „Kas vėjo – vėjui" 2014 metais „Literatūrinėje Panevėžio žiemoje“ įteiktas prizas „Žalvarinė ranka–segtuvas" linkint, kad jokie vėjai neišdraskytų vėjams nepasiduodančios poezijos, taip pat įteikta Literatūrinė Vlado Šlaito premija.