Uosto fuga

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa

Svetainė sukurta įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos modernizacija ir plėtra“.

Uosto fuga

Uosto fuga
Autorius: Mindaugas Kvietkauskas
Prekės kodas: 9789986399148
Pavadinimas Uosto fuga
Žanras esė
Metai 2016
Psl. skaičius 243 p.
Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė
ISBN 978-9986-39-914-8
Išmatavimai 21 cm x 14.5 cm x 2 cm
Kaina: 8.00 €
Kiekis:  

XXI a. pradžios kultūriniai atradimai ir pokalbiai

Šis esė rinkinys – tai asmeninė kelionė per XXI amžiaus pradžios kultūros kraštovaizdį. Savojo miesto gatvėmis ir  Europos erdvėmis. Istorijos labirintais ir dabarties kryžkelėmis. Su nelauktais atradimais ir pokalbiais. 

Mindaugas  Kvietkauskas – literatūrologas, poetas ir eseistas, savo rašymu jungiantis kūrybą, mokslą ir lituanistikos darbus. Tiria ir verčia daugiakalbę Lietuvos literatūrą, Vilniaus poeziją. Yra kritiškas šiuolaikinių visuomenės reiškinių ir knygų vertintojas.

Juk sunku patikėti atvirų horizontų pažadais, keliautojų laukiančiais stebuklais, jausmų bangomis, tobulybės vizijomis, persirgus šitiek idėjinių ligų, suvokiant šitiek istorinių tragedijų, sudužimų ir sunkių asmeninių klaidų, susikaupusių nuo XIX a. romantikų. Pažindami tokių fugų sukeltą skausmą, esame kur kas budresni ir atsargesni – artėjant prie pavojingos ribos, mums iškart užsidega perspėjimo lempelės, anot Peterio Sloterdijko. Negalima paneigti pamokų vertės: išties mokame vengti povandeninių rifų, laikytis racionalaus saiko ir atidumo kitam labiau negu praeities vizionieriai. Bet kartu slegia abejonė, ar apskritai bepajėgtume atsistumti nuo uosto pylimo, dar kartą išbandyti kelionės maršrutą, iš tiesų patys persirgti bent viena jūros liga ir įgyti savo imunitetą, o ne gintis išankstiniu įtarumu. Pasijoms ir paklydimams antiseptiškoje terpėje nukenksminta, nieko nebesivejanti tampa ir mūsų kūryba. Tačiau kokiu būdu ir ar dar galėtume vytis nutrūkusią fugą, pabandyti atsiliepti jos temai savo balsu ir su savo įgytu žinojimu? 

Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė už knygą „Uosto fuga“ apdovanota 2016 metų gražiausių knygų rinkimuose.

Susiję leidiniai

Jautis
6.50 €
KasDienynas
-20%
6.60 € 8.30 €


<p>Kvietkausko kultūrinės eseistikos kny­ga sulaukė itin daug pozityvaus dėmesio. Kritikai joje identifikavo tęstinumo, pamatinės erdvės statymo pastangą. Kvietkausko pozicijai nusakyti itin pravartus Kęsto Kirtiklio straipsnis*, humanistikoje išskiriantis kuratorius ir kritikus kaip du toliausius polius, dvi kultūrines pozicijas. Kvietkauskas neabejotinai priklauso kuratoriams – tiems, kurie prižiūri ir saugo geriausius dalykus – kultūros paveldą, su kuriuo mezgamas tiesioginis santykis. Būtent šiuos dalykus, šią poziciją ir perteikia „Uosto fugos“ esė.</p> <p>Dauguma Kvietkausko kultūrinių herojų ir apskritai geriausių dalykų – iš praeities. Pavyzdžiui, svarbieji tekstai, vadinamosios praformos – „tikslus ir skambus Maironio eilėraštis, simbolinė Čiurlionio vizija, imlus tikrovei Žemaitės žodis, Jono Jablonskio gramatika“ (p. 179). Ir nors Kvietkauskas kviečia žvelgti renesansiškai kritiškai, paties dėmesys praeičiai ir minėtoms praformoms visai nekritiškas. Gal net ir ne polifoniškas, kaip numato tekstų struktūrinį principą nusakanti „fuga“. Tiksliau, šiai polifonijai būdingas iš praeities prikeliamų, rekonstruojamų balsų ataidėjimas laikantis prielaidos, kad „akivaizdžius pagrindus vis prireikia atstatinėti nuo nulio, nuo pradžių“ (p. 180–181). Tačiau jei visą laiką skirsime tik praformų rekonstrukcijai, ar turėsime jėgų, atidos, meilės šiandienos pasauliui, kultūrai?</p> <p>Kvietkausko eseistikoje šiandieniam pasauliui nusakyti pasitelkiama „besimainančių vaiduoklių“ samprata, vis minimas globalusis kapitalizmas, niveliacija, masinė vakarietiška gyvensena ir pan., ieškoma, kaip šioms negerovėms pasipriešinti. Apskritai dabartis gana niūri: nebėra Uosto gatvės, nauju keliu skubančios rupūžės masiškai žūva, keikiama S. Nėris, net įstojus į ES lietuviai neįgijo galimybės gyventi oriai ir laisvai, Literatų svetainė virto greito maisto restoranu etc. Išeitis, atrodo, viena – „prigimtinės etninės kultūros ir istorijos atminties takai“ (p. 186). Radikalus tokių takų mynimo atvejis – esė „Laisvųjų menų likimas“ aprašytas projektas studentus ugdyti Abiejų Tautų Respublikos antikinių vertybių pagrindu.</p> <p>Nors sąsajos tarp skirtingų kultūrinių kontekstų, praeities ir dabarties mezgamos grakščiai ir lengvai, o tai leidžia patikėti nekonfliktišku dialogiškumu bei vadinamųjų praformų aktualumu, atidžiau pažvelgus išryškėja tikslinga pastanga pasitelkus menines priemones programuoti skaitytoją, netiesiogiai, tarsi klausiant, tarsi polemizuojant įteikti, formuoti tam tikras nuostatas. Tarkime, sąsajų tarp S. Plath asmenybės ir platanų aktualizavimas – neabejotinai poetiškas, reiškinių specifiką atskleidžiantis gestas, tačiau etimologinių ryšių tarp pilių, pilėnų, piliečių, poezijos ir t. t. pasitelkimas įrodant naujos ugdymo programos aktua­lumą neįtikina.</p> <p>Panašiai neįtikina ir pastanga Nėrį prilyginti prakeiktiesiems poetams ir taip pasmerkti ne tik (ar – ne tiek) poetę smerkiančius, kiek kritišką kanoninių autorių biografijų recepciją apskritai. Prakeiktaisiais tradiciškai vadinami socialines ir estetines normas sąmoningai ignoravę kūrėjai, o Nėris šiandien „keikiama“ tikrai ne dėl bohemiško būdo ir juo labiau ne dėl dekadentiškos estetikos. Kita vertus, nuostata, kad šiandienos tyrėjai neturėtų kritiškai revizuoti kanoninių autorių biografijų, greičiausiai susijusi su nuostata prižiūrėti ir saugoti literatūros kanoną. Vis dėlto, jei vadinamojoje aukštojoje kultūroje, kanone matomi (ir norimi matyti) tik didingi, nuo dviprasmybių apvalyti portretai, gestai ir tekstai, ar nepakliūvame į savotiškus tikrovės dabinimo žabangus?</p> <p>Apskritai skaityti „Uosto fugą“ buvo ne tik malonu, bet ir naudinga, nes literatūros, skatinančios kelti poleminius klausimus, labai stokojame. Vis dėlto labiausiai skaitytojų dėmesio vertos – pirmojo skyriaus esė: jos ne tik meniškai vertingiausios, bet ir sukaupusios itin daug kultūrologinės informacijos.</p> <p><a href="http://literaturairmenas.lt/2017-03-24-nr-3608-3609/3885-knygu-presas/5971-virginija-cibarauske-mirtis-ir-literatura-rimtai-ir-nelabai" rel="nofollow" target="_blank">Literatūra ir menas</a></p>
<p>Gėda prisipažinti, bet „Uosto fuga“ –­ pirmoji mano perskaityta Mindaugo Kvietkausko knyga (lig tol akiratin buvo pakliuvę tik keli jo rašiniai perio­dikoje). Gal tai buvo ir viena pagrindinių priežasčių, leidusių be nuovargio ir vidinės prievartos įveikti šį esė rinkinį maždaug per pusdienį. Tačiau neabejoju, kad įtraukiančius pasakojimus įvairiausiomis temomis – nuo M. K. Čiurlionio nuomoto buto paieškų Vilniuje iki graudoko, į eilėraščio formatą lėtai pereinančio&nbsp;post scriptum, skirto išsakyti sentimentaliam ilgesiui, suvokus, kad su laiškais užmarštin nuėjo ištisa rašytinio bendravimo tradicija, – greitai perskaityčiau ir tuo atveju, jei prieš tai jau būčiau susidūręs su Kvietkausko monografijomis, moksliniais straipsniais ar eilėraščiais.</p> <p>Leidinio vaizdinių ir idėjų aprėptis išties plati. Gerai, kad leidėjai, kitaip nei maisto gamintojai, nėra įpareigoti kiekvienos knygos gale pateikti teksto sudėties. Antraip su „Uosto fuga“ tektų gerokai paplušėti ir jiems, ir skaitytojams. Pirmiesiems, siekiantiems nurodyti faktų ar aliuzijų kilmę bei poveikį, kiltų problemų talpinant į deramo formato lipduką daugybę vardų, datų, šalių, miestų pavadinimų, antriesiems –­ dešifruojant itin smulkiu šriftu (kitaip šio kultūrinio, istorinio, literatūrinio margumyno nepavyktų deramai charakterizuoti) pateiktą užrašą. Autoriui iškylančių klausimų gausa ir galimų atsakymų į juos įvairiapusiškumas neturėtų palikti abejingo nė vieno susimąstyti linkusio skaitytojo. Bet Kvietkausko rinkinys pasižymi ne vien apžvelgiamų įvykių ir refleksijų pločiu. Tarp kitus prozos žanrus lietuvių literatūroje pastaraisiais metais išstumiančios eseistikos gausybės ši knyga išsiskiria minties veržlumu ir apipavidalinimo patrauklumu, už kurį dailininkei Sigutei Chlebinskaitei, iliustracijoms panaudojusiai autoriaus ir jo bičiulių asmeninio archyvo nuotraukas, paskirta gražiausios 2016 m. knygos premija.</p> <p>Vienas pirmųjų klausimų, kylančių susidūrus su tikrai gera knyga: kas lėmė jos išskirtinumą? Priežasčių, kaip visada, ne viena, bet šįsyk akivaizdžiausios dvi. Pirma, Kvietkauskas – vienas iš nedaugelio neskubančių autorių. „Uosto fugos“ tekstas – gerai nušlifuotas ir ilgai rengtas: kiekvienos esė pabaigoje pateiktos datos rodo, kad dauguma tekstų baigti rašyti 2014–2016 m., bet pavieniai – 1998, 2000, 2001, 2003 m. Ši savybė tikrai svarbi mėginant sukurti įsimintinesnį, vartotojiškumo tėkmėje nepasimetantį ir gilesniuose sluoksniuose glūdinčias idėjas perteikiantį rašinį. Bet lėtą ir kruopštų rašymo procesą nebūtinai vainikuoja kokybiškas tekstas. Tam reikia talento. Manau, tai antroji (ir pagrindinė) šios knygos išskirtinumo priežastis. Drįsiu net retoriškai paklausti: ar Kvietkauskui nevertėtų rimčiau susimastyti apie savo gyvenimo prioritetus ir skirti daugiau dėmesio kūrybai? Žinia, monografijų ir straipsnių rašymas taip pat savotiška kūrybinio darbo forma, o dar ir „duonai uždirbti“ kažkaip reikia, nors keistais klystkeliais vingiuojanti švietimo ir mokslo reforma grasina mokslinius tyrimus – ypač humanitarinėje srityje – paversti ne tik visiškai nepelningu, bet ir gėdingu užsiėmimu. Tačiau sprendžiant iš to, kaip lengva skaityti lengvų tekstų kategorijai sunkiai priskirtinus rašytojo kūrinius, pagalvoti apie posūkį meno link nepakenktų.</p> <p>Deja, kol kas Kvietkauskas, regis, nenori pernelyg viešai deklaruoti savo kūrybingumo. Gal tai vienas būdų išsisukti nuo aukštosios literatūros vertinimo standartų? Leidžiantis rašyti apsimetant prašalaičiu, priklydėliu, mažai ką išmanančiu diletantu. Ar knygos autoriaus elgesys neprimena vienoje esė „Kam klausytis nežinėlių?“ (p. 121–127) aprašomos Baranausko ir Szymborskos laikysenos, mėginant nuslėpti tikrąjį vienų ar kitų dalykų suvokimo mastą? A. Baranauskas, pristatinėdamas visuomenei savo matematinės analizės rezultatus, kukliai teigia tik „įrodinėjęs seniai įrodytas lygtis“. Szymborska, per viešnagę Vilniuje Miłoszo paprašyta pakartoti prastai nugirstą frazę, išvengia joje nuskambėjusio abiejų poetų palyginimo su kalnų viršūnėmis. Gal Kvietkauskui taip pat patogu vaizduoti profaną: kolegos pagirs, o tikrieji (?) kūrėjai netraktuos per daug rimtai...</p> <p>Kiek šios įžvalgos teisingos, nežinia. Aišku viena: „Uosto fugos“ autorius –­ tikras profesionalas, kuriam nederėtų apsimetinėti rašytoju mėgėju. Kartu kyla klausimas, ar tokia laikysena nėra vienas iš naujosios povakarietiškos tvarkos, prie kurios, regis, vis labiau artėjame, atspindžių? Palyginimui prisiminkime Zabors­kaitės nuostatas: net nepakančioje tam atmosferoje nuolat laikytasi atvirumo, aiškumo.</p> <p>Apžvalgos pradžioje minėtos laikotarpių gijos abiejose knygose susipina, nuolat primindamos sukcesinio istorijos modelio nepaneigiamumą. Jau pirmuose knygos puslapiuose Kvietkauskas kalba apie žmones, nesyk minėtus ir prisimenant Zaborskaitę, o jos ir bendražygių pradėta mokyklų reforma tampa esminiu esė „Kultūros genai kintančioje mokykloje“ leit­motyvu. Tačiau įžvelgiami ir aiškūs rašančiųjų (o sykiu ir mūsų) santykio su aplinka pokyčiai: skiriasi informacijos suvokimo galimybės, minčių dėstymo būdas, potyrių pristatymo stilius. Bet labiausiai skiriasi žinojimo lygis. Kvietkauskui nebūtina spręsti daugelio Zaborskaitės kartai aktualių dilemų – pylimas, leidžiantis atsispirti, nukreipiantis derama linkme, supiltas. Belieka klausti, „ar šis pylimas gali be uosto?“ „Uosto fuga“ neleidžia suabejoti –­ tinkamas atsakymas tėra vienas.</p> <p><a href="http://literaturairmenas.lt/2017-04-07-nr-3610/3905-knygu-presas/6000-antanas-sheshi-susipynusios-laikotarpiu-gijos" rel="nofollow" target="_blank">Literatūra ir menas</a></p>
2017 Spalis
P A T K P Š S
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
Perkamiausios knygos
Palaužta moteris
Simone de Beauvoir
Tai, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna
9.00 €
Eik su juo
Agnès Ledig
Tai istorija apie moters vertę, gebėjimą išlikti savimi
10.50 €
Ponas Zy
Gerimantas Statinis
Pono Zy gyvenimas – istorija, nutikusi tarpukario Vilniuje
10.50 €