Empūsijas

Iš pirmo žvilgsnio šis romanas primena Thomo Manno „Užburtą kalną“. Tačiau nuėmę intertekstinių nuorodų į vokiečių Nobelio premijos laureato kūrybą apvalkalą pamatysime, kad pasakojimo medžiaga galbūt ir panaši, tačiau jos raštas – visiškai kitoks. Šiame kūrinyje susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Romane esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios autorės knygas. Pasak literatūros kritikų, skaitant „Empūsiją“ galima atsekti, kaip brendo rašytojos požiūris į minėtus klausimus. Šis romanas netgi skatina tai daryti.

Pasak knygos autorės, tai, kas įdomiausia, visada lieka šešėlyje. Romano veiksmas vyksta 1913 m. Gerbersdorfo kurorte (dabar tai Sokolovsko miestas Žemutinėje Silezijoje). Būtent čia, kalnų papėdėje jau daugiau nei pusę amžiaus veikia viena pirmųjų pasaulyje ir garsiausia Europoje specializuota sanatorija, skirta krūtinės ir gerklės ligoms gydyti. Mečislovas Voiničius, studentas iš Lvivo, atvyksta į SPA centrą tikėdamasis, kad naujoviški metodai ir krištolo skaidrumo oras sustabdys jo ligos progresavimą. Tačiau diagnozė nepalieka iliuzijų – tuberkuliozė. Vyrų pensione Voiničius susitinka su kitais pacientais. Ligoniai iš Vienos, Karaliaučiaus, Breslaujos ir Berlyno, kilnodami likerio taureles, nenuilsdami aptarinėja svarbiausius pasaulio reikalus. Ar Europai gresia karas? Ar joje įsigali monarchija ar demokratija? Ar egzistuoja demonai? Ar skaitant knygas galima pasakyti, kieno ranka parašytas tekstas – vyro ar moters? Tačiau gyventojams rūpi ne tik šie klausimai. Voiničius taip pat klausosi siaubingų istorijų apie tragiškus įvykius kalnuotose sanatorijos apylinkėse. Nors jam tenka slėpti tiesą apie save, jį vis labiau žavi baimę keliančių nelaimingų atsitikimų paslaptys. Tačiau jis ir pats dar nežino, kad jį jau užvaldė tamsiosios jėgos.

O. Tokarczuk šiame romane atskleidžia skaitytojams tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti, kad jis egzistuoja.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.