Dar gurinių

taip vadinasi žinomo literatūros kritiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Sventicko nauja eseistinių užrašų knyga. Panašią originalaus žanro knygą „Guriniai“ yra išleidęs 2013 m., už ją apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija.

Trumpi dienoraštiški užrašai atskleidžia literatūros kritiko reagavimus į socialinius reiškinius, gyvenimo pokyčius, aktualius literatūros ir kitų menų raidos procesus. Jų užsirašymo impulsas konkretus. Autorius, kaip aktyvus literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo dalyvis, yra sukaupęs daug įspūdžių ir patirčių, ir visa tai gurinius prisodrina autentiškų, nedaug kam žinomų liudijimų – tiek apie meno žmones, tiek apie kultūros valdymo bei savivaldos permainingą tėkmę. Nemažą užrašų sluoksnį sudaro leidybinio bei redakcinio darbo apmąstymai, taip pat paremti konkrečiais atvejais, „užkulisinėmis" žiniomis, susitikimų su rašytojais ir skaitytojais potyriais. Pasakoma išvadų, pravarčių redakcinio darbo praktikams. Į dienoraštiškus užrašus įsiterpia autobiografinių refleksijų, aprėpiančių ir tremtinių patirtis, autoriaus pomėgius meistrauti arba grybauti. Savaime iškylančios paralelės yra vienas ryškiausių kritiko eseistikos bruožų.

Margaspalvėje užrašų įvairovėje laiko nulemtos situacijos (valstybės atkūrimo šimtmetis, nacionalinio transliuotojo sukaktims skirtų laidų turinys, ginčai dėl kolaboravimo, prisitaikymo, emigracijos, svetimvardžių rašybos) pinasi su mintimis apie naujas knygas, jų vertinimus, apie kai kuriuos rašytojus – Romualdą Granauską, Viktoriją Daujotytę, Kazį Bradūną, Petrą Dirgėlą, Justiną Marcinkevičių, Juozą Aputį, Salomėją Nėrį, Antaną Kalanavičių, Aidą Marčėną, Marcelijų Martinaitį ir kitus.

V. Sventickas, literatūros lauke žinomas kaip monografinių studijų, straipsnių, recenzijų autorius, analitiškas ir racionalus, gurinių knygoje pasirodo ir kitoks. Trumpi jo užrašai kuria vaizdą, nuotaiką, aliuzijas, ironizuoja ir intriguoja, turi ir lyrizmo, ir pokštavimo, ir egzistencinės rezignacijos spalvų.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.