EN
Naujienos

Knygų pasiūlymai atostogas planuojantiems Lietuvoje

2020 07 19

Atostogauti vasarą galima ne tik Lietuvoje, bet ir knygose! Knygų pasaulis – platus, spalvingas ir – dažniausiai – saugus, ribojamas nebent jūsų vaizduotės galimybių. Tad nepamirškite ir šios atostogų meto pramogos, kuri ir prabangi, ir prasminga, ir turinti galios pakeisti jūsų požiūrį į gyvenimą. Rašytojų sąjungos leidykla besiruošiantiems atostogauti Lietuvoje siūlo nepamiršti išsirinkti ir atostogų skaitinių!

Besiilsintiems paplūdimyje: Romy Hausmann trileris „Numylėtinė“ (iš vokiečių k. vertė Danutė Šaduikienė)

Belangė miško trobelė. Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką. Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie. Vieną dieną Lena pabėga. Bet košmaras nesibaigia. Jos kankintojas nori susigrąžinti tai, kas jam priklauso. Bet... ar ji iš tiesų toji Lena? Toji, kuri pranyko be pėdsakų prieš keturiolika metų?.. Ir kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka jos tikri ir netikri vaikai.

Šis trileris prasideda ten, kur kiti baigiasi. Išskirtinė šio žanro knyga ir didžiausias pastarųjų metų atradimas Vokietijoje. Knyga, išversta į anglų ir daugelį kitų kalbų, pavergusi viso pasaulio trilerių mėgėjus.

Poilsį randantiems miesto šurmulyje: Liutauro Degėsio romanas „Lengva nebus“

Romane glūdi mažiausiai trys keistai susipynusių realybių sluoksniai: romano protagonistas yra rašytojas, kuris rašo knygą apie tai, kas, jo manymu, – ją parašius – turi neišvengiamai atsitikti gyvenimo tikrovėje. Rašomoje knygoje vaizduojamas rašytojo alter ego – jo romano herojus irgi yra rašytojas, rašantis knygą apie save. Susipynus abiem realybėms, herojai ima nebesuprasti, kuri realybė yra fikcija, o kuri – tikroji. Romano rašytojas ir jo herojus susitinka psichologinėje ir fizinėje dvikovoje, kur nugali vienas iš jų, bet iki galo lieka neaišku, kuris iš dviejų konkurentų lieka gyvas. Psichologinio detektyvo sluoksnyje užsimezga išlikusio herojaus ir jo aprašomo personažo mylimosios ryšys. Galiausiai išaiškėja, kad viskas buvo visai ne taip, kaip atrodė iš pradžių.

Paradoksas, ironija, humoras, kalbant apie rimtus ir tragiškus dalykus, sentimentalumas, pereinantis į cinizmą, apsimetėliškas šventeiviškumas, pavirstantis moraliniu reliatyvizmu. Liutauras Degėsys perspėja: nėra lengva, lengva nebus ir būti lengva negali.

Dvarų atmosferos, istorinių vietų kolekcionieriams ir metaforų rinkėjams: William Somerset Maugham literatūros klasika „Santuoka iš išskaičiavimo“ (iš anglų k. vertė Gražvydas Kirvaitis)

Savo žmonos talento, kurį pastebi visas margas pasaulis, nenorintis ir, deja, negebantis įžvelgti pulkininkas. Skaityti nemokantis zakristijonas, kurio neraštingumas tampa raktu į didžiausią sėkmę. Išvykęs į Taitį ir „padorios visuomenės“ bei savo sužadėtinės akyse nupuolęs, o iš tiesų vidinę laisvę atradęs vyras. Primestomis gyvenimo aplinkybėms pasipriešinti norėjęs ir Kaprio mėnesienos užliūliuotas banko tarnautojas. Į pasaulio kraštą paskui sužadėtinį atsekusi mylimoji, kurios šis buvo nutaręs atsisakyti...

Šios apsakymų rinktinės veikėjų istorijose atsiskleidžia kupinas didžiausių priešybių vidinis žmogaus pasaulis. Jose susipina egzotika ir banalybė, gyvenimo išmintis ir kasdieniniai rūpesčiai, šokiruojantis atvirumas ir sąmoningi nutylėjimai, cinizmas ir atlaidumas. W. S. Maughamo kūrybai būdingas meistriškas pasakotojo talentas, subtili psichologinė motyvacija, įžvalgi menininko santykio su visuomene analizė.

Planuojantiems pažintinę kelionę po Mažąją Lietuvą: Dianos Latvės novelių romanas „Memelio gaisras“

Paslaptingasis Memelis ir jo priemiesčiai, Krymo karo įvykiai ir keistos aplinkybės, į kurias patenka niekuo dėti Solovkų vienuolyno vienuoliai ir dvi anglų fregatos. 1854 metų naktį įsiplieskia Didžiojo Memelio gaisras ir meilė vietinei merginai Lindai... O 1966-aisiais, statant Vakarų laivų remonto gamyklą, Klaipėdos priemiestyje nukasamas Smeltės pusiasalis su visu Mažosios Smeltės kaimu. Tarsi jo niekada nė nebuvo. Praeities išsižadėjęs „politrukas“ pavyduliauja žmonos meilužiams, o Amžinojo miesto valtininkas luotu per Danės upę iki šiol tebekelia pavargėlius miestiečius į anapusinius vandenis...

Dianos Latvės novelių romano „Memelio gaisras“ istorijos peržengia amžių ir valstybių ribas. Visus rašytojos pasakojimus vienaip ar kitaip sieja trys veikėjai – Jonas Kelis, jo sūnus Mikė ir neregimas, atmintį istorijos tėkmėje išsaugantis laikas. 

Gulintiems žolėje, po žvaigždėtu vasaros dangumi: Olgos Tokarczuk detektyvinis „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ (iš lenkų k. vertė Vyturys Jarutis)

Atokiame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake'o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją. Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom...

Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk knygoje kelia daugybę svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.

Aistringiems lobiavimo (geocaching’o) mėgėjams: Karin Bojs mokslo populiarinimo knyga „Mano šeima europiečiai“ (iš švedų k. vertė Elena Kosaitė-Čypienė)

Šioje neeilinėje knygoje telpa viskas – tai ir kelionių aprašymai, ir šeimos istorija, ir rimta mokslinė studija. Autorė nagrinėja, kaip formavosi Europos bendruomenės ir tautos, kas lėmė jų vienokius ar kitokius polinkius, talentus ar ligas, ji atskleidžia daugybę kasdienio europiečių gyvenimo paslapčių, tarkime, kur Europoje rastos seniausios siuvimo adatos, kokie pirmieji muzikos instrumentai ir kas jais grojo, kur išvirtas pirmasis alus. Autorė sukuria žmonijos evoliucijos paveikslą ir parodo, kaip DNR analizė gali praturtinti mūsų žinias apie praeitį.

Troškimas sužinoti daugiau apie save, savo šeimą, o ir apskritai visuomenės tarpusavio ryšius paskatino garsią švedų žurnalistę parašyti mokslo populiarinimo knygą „Mano šeima europiečiai“. Už šį veikalą autorė pelnė svarbiausią Švedijos literatūros apdovanojimą – Augusto premiją.

Šią vasarą planavusiems vykti į Švediją: Jono Hassen Khemiri romanas „Tėvo sutartis“ (iš švedų k. vertė Virginija Jurgaitytė)

Užsienyje gyvenantis tėvas – o kartu ir senelis – atvyksta aplankyti savo suaugusių vaikų. Pagal išankstinius senyvo vyro įsitikinimus, jo sūnus – nevykėlis, o duktė ištekėjo ne už to vyro. Tik jis pats sau atrodo nugyvenęs nepriekaištingą gyvenimą. Tačiau per dešimt intensyvaus šeimos bendravimo dienų iškyla skaudūs praeities prisiminimai. Tėvui – o kartu ir seneliui – tenka stoti į akistatą su savo praeitimi. Greitai kaitaliojant pasakojimo perspektyvas atskleidžiamas intymus chaotiškos ir tuo pačiu neva tobulai normalios šeimos portretas.

„Tėvo sutartis“ – tai intelektuali psichologinė saga, pasakojanti apie komplikuotus santykius tarp, atrodytų, pačių artimiausiųjų. Karčiu humoru ir tylia išmintimi žaižaruojantis kūrinys klausia: ar gali šeiminės aplinkybės nulemti žmogaus likimą? Ar galima iš naujo suderėti tarp šeimos narių sudarytos sutarties sąlygas? Ar visgi joms lemta amžiams pririšti šeimą prie praeities?

Jeigu vasaros tikslas aplankyti visus Lietuvos apžvalgos bokštus: Mindaugo Jono Urbono distopinis romanas „Žudant Dzeusą“

Viena svarbiausių romano istorijų yra sutrūkinėjęs, traumomis ir prieštaromis grįstas Martino ir tėvo ryšys. Tėvas – ambicingas ir praeityje moterų geidžiamas tapytojas, kuris romane vadinamas Dzeusu. Per pasakojimo praeities properšas išryškėja nuolatinis vaiko noras gauti iš tėvo pritarimo, būti šalia jo, pelnyti tėviškos meilės, tačiau Dzeuso charakteris bohemiškas ir jis vienu metu atsainiai myli sūnų ir nuo jo nusigręžia. Mažasis Martinas ima siekti tėvo prielankumo, naikindamas pats save. Ir priešingai – mamos dėmesio ir meilės perteklius kelia jam labiau gailestį ir dar didesnį tėviškos meilės ilgesį. Tyrinėdamas tėvo paliktus paveikslus, Martinas skaudžiai rekonstruoja traumuojantį ryšį su tėvu ir tai perteikia per savo kuriamą alternatyvią istoriją apie milžinus.

Šis romanas – tai skaudi ir beprotiška nužmoginimo istorija, kurioje iš dabarties perspektyvos praeityje ieškoma stiprybės šaltinio. Pasak autoriaus, šis romanas skiriamas visiems berniukams, kurie siekė tėviškojo prielankumo, bet taip ir nepasiekė.