EN
Naujienos

Metų knygos rinkimai 2019

2019 10 08

Šiemet į Metų knygos rinkimų penketukus pateko 5 mūsų leidyklos išleistos knygos. Kviečiame skaityti ir rinkti geriausias!

Poezijos penketuke:

Alvydas Šlepikas „Mano tėvas žūsta“

Alvydas Šlepikas išleido poezijos knygas „Taika tavo kraujui“ (1997), „Tylos artėjantis“(2003). Kaip bendraautoris skelbė kūrybą antologijoje „Svetimi“ (1994), taip pat Svetimi slapyvardžiu išleistame poezijos rinkinyje „Po 20“ (2014). Knyga „Mano tėvas žūsta“ – rinktinė. Čia publikuojami tekstai atrinkti iš minėtų rinkinių bei antologijos. Taip pat publikuojama naujų eilėraščių. Knyga sudaryta ne pagal chronologiją, bet pagal vidines sąsajas ir būtinybes. Tad, nepaisant to, kad ši knyga – rinktinė, skaityti ją reiktų kaip rinkinį. Ypač todėl, kad didžioji eilėraščių dauguma buvo pataisyti, kartais beveik perrašyti.

Už knygą galite balsuoti čia.

Jurgita Japonytė „Vartai Auštrieji“

„Vartai Auštrieji“ – antroji savitai folkloro ir lietuvių mitologijos motyvus su asmeniniais išgyvenimais ir refleksijomis perpinanti poetės knyga. Ji iš dalies pratęsia pirmosios knygos „Šaltupė“ temas: atvirus pasakojimus apie motinystę, vaikystę, moters brendimą, pavaizduotus per baltiškosios pasaulėjautos ir pasaulėžiūros įvaizdžius.

Už knygą galite balsuoti čia

Vaiva Grainytė „Gorilos archyvai“

Vaiva Grainytė – prozininkė, dramaturgė, poetė. Jos esė knyga „Pekino dienoraščiai“ (2012) buvo nominuota „Metų knygos“ suaugusiųjų kūrinių kategorijoje, įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką ir įvertinta Augustino Griciaus premija. Rašytoja – 6 tarptautinius apdovanojimus Europoje pelniusios operos „Geros dienos!“ (2013) libreto autorė, o antrasis kartu su Lina Lapelyte ir Rugile Bardžiukaite jos kurtas performansas-opera „Saulė ir jūra“ 2019 m. išrinktas atstovauti Lietuvai 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Autorės ir jos kolegių veikla įvertinta Jaunojo menininko premija bei aukščiausiais teatro apdovanojimais – Auksiniu scenos kryžiumi ir Boriso Dauguviečio auskaru.

Už knygą galite balsuoti čia.

Giedrė Kazlauskaitė „Gintaro kambarys“

„Man atrodė, kad nesidomiu istorija, kraštotyra, paveldu; taip pat ir biologija, chemija. Neperėmiau tėvų profesijų, darbo, nenorėjau būti į juos panaši. Paradoksalu – kai sąmoningai toliniesi, pasitaiko, kad nesąmoningai priartėji. Paprastai žmonės manipuliuoja šeimos traumomis (represijos, tremtys, partizanai ir pan.), bet tai nesąžininga. Protėvių nuopelnai nėra tavo nuopelnai. Niekas nėra vertingesnis už kitus vien dėl fakto, kad šeimos istorijoje būta kankinių. Ir atvirkščiai – niekas nekaltas dėl niekšų. Neegzistuoja joks geresnis kraujas, o tikėjimas privilegijomis dėl kilmės tėra liguistumas“, – Giedrė Kazlauskaitė.

Už knygą galite balsuoti čia.

Prozos penketuke:

Jurga Tumasonytė „Undinės“

Antroji autorės knyga „Undinės“ – posūkis į didesnės apimties kūrinius, įsiklausant į lietuvių novelistikos tradicijas. Autorė turi savą pasaulio viziją ir randa būdų jai išreikšti. Ji plačiai parodo pagrindinius personažus, vykusiai perteikia jų jausmų dramas, veikėjų moralės ir požiūrių susikirtimus, bendravimo problemas. J. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.

Už knygą galite balsuoti čia.