EN
Naujienos

Miego dienos proga – knygos ir prieš miegą, ir po miego

2021 03 19

Šiandien, kovo 19-ąją, minima tarptautinė miego diena. Šia proga Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia pasidomėti keturiomis, visiškai skirtingomis, miego ir sapnų temas nagrinėjančiomis knygoms. Siūlome išsirinkti, ką skaityti ir prieš miegą, ir po miego. Tai viena garsiausių pastaruoju metu išleistų mokslo populiarinimo knygų apie miegą, neurofiziologijos mokslų daktaro Matthew Walkerio knyga „Kodėl mes miegame“, ekscentriškosios JAV rašytojos Ottessos Moshfegh romanas „Mano miego ir poilsio metai“, provokuojantis, psichologinis Liz Lawler trileris „Neprabusk“ ir suomių rašytojo Heikki Kännö fikcijų bei tikrų faktų romanas „Sapnų sala“.

Akcijiniai šių knygų kainų pasiūlymai kovo 19 – 21 d. MIEGO DIENOS AKCIJOJE!

Norintiems pagerinti miego kokybę

Matthew Walker „Kodėl mes miegame“, iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė

Miegas – vienas svarbiausių, tačiau vis dar nepakankamai perprastų ir įsisąmonintų mūsų gyvenimo reiškinių. Dar visai neseniai mokslas buvo nepajėgus atsakyti į klausimus: kodėl mes miegame, kokią naudą miegas suteikia arba kodėl nemiga sukelia labai sunkių padarinių sveikatai. Palyginti su kitais baziniais gyvenimo poreikiais, – valgymu, gėrimu, dauginimusi, – miego paskirtis išlieka kur kas mažiau aiški.

Iš tiesų miegas praturtina galybę smegenų funkcijų – be kita ko, gebėjimą mokytis, įsiminti ir priimti logiškus sprendimus. Jis perkalibruoja mūsų emocijas, sutvirtina imuninę sistemą, suderina metabolizmą ir reguliuoja apetitą. Sapnai sukuria virtualios realybės erdvę, kurioje smegenys apjungia seniau įgytas ir dabartines žinias, generuoja kūrybiškumą.

Aptardamas pažangiausius mokslo laimėjimus ir remdamasis asmenine kelis dešimtmečius trukusia mokslinių tyrimų praktika autorius parodo, kaip mes galime deramai išnaudoti miegą gerindami savo pažintinius gebėjimus, susikurdami geresnę nuotaiką, sureguliuodami hormonus, užbėgdami už akių vėžiui, Alzheimerio ligai ar diabetui, sulėtindami senėjimo poveikį ir pratęsdami gyvenimo trukmę. Taip pat knygoje pateikiami logiški žingsniai, leisiantys kasnakt vis kokybiškiau išsimiegoti. 

Bent kartą pasvajojusiems, kad norėtų visus metus tiesiog... miegoti

Ottessa Moshfegh „Mano miego ir poilsio metai“, iš anglų k. vertė Aušra Karsokienė

Ji turėtų jaustis laiminga. Ji jauna ir daili. Neseniai baigė Kolumbijos universitetą, dirba populiarioje meno galerijoje ir gyvena puikiame bute, kurį nusipirko iš paveldėtų pinigų. Tačiau jos širdyje veriasi baisi tuštuma – ne vien dėl tėvų, kurių neteko. Ne vien dėl to, kaip su ja elgiasi Volstryte dirbantis jos vaikinas. Ir tikrai ne dėl keistų sadomazochistinių santykių su geriausia savo drauge. Tad kas gi turi nutikti, kad neribotų galimybių mieste nuspręstum ištisus metus visu etatu... miegoti?

„Mano miego ir poilsio metai“ – pasakojimas apie keistuolę, kuri susvetimėjimo su šiuo pasauliu jausmą malšina įvairiais vaistais. Apimta tykaus įtūžio, ji brenda per jų sukeltą miglą, kol ima suprasti – susvetimėjimas gali būti ne tik priimtinas, bet ir būtinas.

Kai kurie kritikai romano heroję vadina privilegijuotų, dykinėjančių moterų karikatūra, kiti ją laiko feministe, nusprendusia geriau pramiegoti gyvenimą, nei ko nors imtis, tačiau visi sutaria: tai viena įdomiausių protagonisčių šiuolaikinėje literatūroje.

Ottessa Moshfegh (Otesa Mošfeg) – drąsi, įžūli, ekscentriška JAV rašytoja. Debiutavo romanu „Eileen“, kuris buvo nominuotas „Man Booker“ premijai ir laimėjo „PEN/Hemingway“ vardo prizą. Antrasis romanas „Mano miego ir poilsio metai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu.

Norintiems ilgai neužmigti – psichologinis trileris

Liz Lawler „Neprabusk“, iš anglų kalbos vertė Ieva Balčiūnaitė

Praplėšusi akių vokus gydytoja Aleksa Teilor pamato, kad yra prijungta prie lašelinės, o jos kulkšnis ir pėdas tvirtai spaudžia specialios kilpos – ji guli ant operacinės stalo aukštai pakeltomis kojomis. Sunkiai susivokdama ir sunerimusi, pamano, kad turbūt pateko į avariją, todėl jai prireikė anestezijos ir operacijos. Tačiau priešais stovintis vyriškis, kurio didžiumą veido dengia chirurginė kaukė, aiškiai ne chirurgas. Ji jo nepažįsta – juk pati dirba ligoninėje. Netrukus vyriškis ramiai ir nuodugniai imasi pasakoti, ką ketina jai padaryti. Nė nespėjusi riktelėti pagalbos Aleksa vėl bejėgiškai pamažu užmiega nuo dar vienos anestetikų dozės...

Pabudusi ant ligonių pervežimui skirto vežimėlio moteris atpažįsta šalia stovint dvi koleges ir kaipmat praneša, kad buvo užpulta ir išprievartauta. Policija į jos neįprastą pasakojimą reaguoja skeptiškai – atlikti tyrimai nerodo jokių požymių, kad Aleksa būtų patyrusi prievartą. Aleksos pasakojimu ima abejoti net jos vaikinas. Ji ir toliau užsispyrusi laikosi savo, bet niekas, regis, ja netiki – ir galiausiai ji pati sudvejoja, ar tik neprarado sveiko proto. Tačiau šios dvejonės netruks išsisklaidyti – labai greitai ji sutiks kitą paslaptingo skriaudiko auką...

Ryškius, spalvotus sapnus sapnuojantiems

Heikki Kännö „Sapnų sala“, iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė

Romanas „Sapnų sala“ prasideda pasakotojo Isako Severino apsisprendimu parašyti garsaus Stokholmo menininko Vernerio H. Bergerio biografiją. Severinas jau išleidęs vieną knygą apie Vernerį, bet nutaria parašyti išsamesnę, įtraukti į ją ir pasakojimą apie Bergerių giminės vasarvietę Sapnų saloje prie Stokholmo. Apie paslaptingus įvykius saloje rašo net bulvariniai laikraščiai, kurių rėksmingos antraštės klausia, kas iš tiesų ten atsitiko. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie Bergerį, Severinas susitinka su jo giminaičiais, draugais, žmona – keistais ir nemaloniais žmonėmis, kurių prisiminimai ir pasakojimai padeda sukurti įvairiapusišką dailininko paveikslą.

Vernerio šeimos istorija Severiną nuveda į Belgijos Kongą, Švediją, Niujorką, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Aziją ir rašoma biografija pamažu virsta giminės saga.

„Sapnų sala“ – menininko istorija, bet H. Kännö romanas aprėpia labai daug temų. Rašytojas fikciją supina su faktais, pasakodamas personažų istorijas pasinaudoja Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjomis, meno pasaulio keistybėmis, Afrikos dievais, Kongo mitologija, mokslo faktais ir mokslo ribas peržengiančia mistika, įvairiomis religijomis, nes dauguma veikėjų beveik fanatiškai tiki kokia nors didesne jėga.