Lietaus hegzametras

Alio Balbieriaus eilėraščių rinkinyje vyrauja polifoninė formų dermė – nuo epinio hegzametro aidų iki minimalistinių haiku ir trieilių. Tai daugiasluoksnis poezijos pasaulis, kuriame lyriškai susipina lietuviškas peizažas, egzistencinis ilgesys ir kosmopolitinė dvasia. Dauguma eilėraščių reikalauja plataus kultūrinio konteksto: autorius keliauja tarp Viduržemio ir Gangos krantų, tarp Varanasio, Juodkrantės ir Rotondos, tarp praeities mitų ir ateities miražų. 

Balbieriaus poetika – tarsi sapnų sodininkystė: „sapnų sodininkas / vis tebesodina / sapnų medžius.“ Kūrėjo figūra, beviltiškoje, nykstančioje, komercializuotoje tikrovėje vis tiek sodina tai, kas neapčiuopiama – atmintį, ilgesį, kalbą. „Lietaus hegzametras“ liudija: kol kalbame, kol rašome – dar esame. 

Julius Keleras 

Naujoje Alio Balbieriaus knygoje skleidžiasi slapti tylos protokolai ir saulės tekėjimo instrukcijos, o lietus įsilieja į bliuzą lyg upė į jūrą. Poeto metaforos neišvengiamai susiję su gamta, jos trapumu, amžina kaita, laiko tėkme. Tikroji realybė (dvasinė?) atsiveria Antikoje arba Rytuose. Arba ten, kur peizaže neišvysi jokio žmogaus. 
Knyga „Lietaus hegzametras“ skirta skaitytojams, vertinantiems susikaupimą, tylą, gamtos reiškinių, metų laikų kaitos kontempliaciją, neskubrų, ramų kalbėjimą. Ši poezija – tarsi lietaus ar vėjo šnabždesys pernykštėje žolėje. 

 
Alvydas Šlepikas 

Alis Balbierius – poetas, eseistas, fotografas, ornitologas, keliolikos knygų autorius, 2020-ųjų metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas.