Laiko pralandos

LAIKAS IŠ TIESŲ YRA VIENINTELĖ VIETA GYVENTI

Poetas Vladas Braziūnas, pristatantis savo eilėraščių rinktinę „Laiko pralandos“, sako, kad laikas iš tiesų yra vienintelė vieta gyventi. „Ne visus tos vietos užkaborius eilėraščių atmintis bepasiekia. Kai kurios vienatinio laiko vietos dabar plyti kaip plynės, kai kurios skendi lėvenžolėm užėjusios, kai kurios tebeošia, tebelinguoja kamienais, viens kitą remiančiais. Joms atminties pirmenybė. Stengėsi ta mano atmintis, individuali ir kolektyvinė, gal archetipinė, gyvenimo eilėraščius pakalbint ir išklausyti, išgirsti ir išgyventi.“

Pasak poeto, „nieko neįmanu surinkti iš ateities... Net iš dabarties. Rinktinę teko rinkti iš septynių savo gyvenimo ir penkių kūrybos dešimtmečių. Nėr čia nė dviejų šimtų eilėraščių, kitaip sakant, nė po keturis iš kiekvienų metų. Ne iš visų ėmiau, ne iš visų po lygiai“.

Vladas Braziūnas (gim. 1952 m.) – poetas, eseistas, vertėjas, fotografas. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Baltijos Asamblėjos premijos (2017), 51-ojo tarptautinio literatūrinio festivalio „Poezijos pavasaris“ ir Nacionalinės premijos laureatas. Autorius už eilėraščių rinkinį „Stalo kalnas“ apdovanotas Maironio premija, knyga išrinkta 2015-ųjų Metų knyga. Už 2016-aisiais pasirodžiusį poezijos rinkinį „Lėtojo laiko aky“ poetui buvo skirta Antano Baranausko premija.  

Lietuvoje V. Braziūno kūryba publikuojama kultūrinėje spaudoje, almanachuose, antologijose ir kt. Poezija taip pat versta (spausdinta knygomis bei antologijose, almanachuose, periodikoje) į albanų, armėnų, anglų, baltarusių, bosnių, bulgarų, gruzinų, hebrajų, ispanų, italų, japonų, kinų, kroatų, latvių (ir latgalių), lenkų, makedonų, prancūzų, retotomanų, rumunų, rusų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, ukrainų, vokiečių (ir Berno vokiečių) ir kitas kalbas.

Poetas bendradarbiauja su kompozitoriais, yra parašęs kelias dešimtis dainų, roko oratoriją, veiksmo operą vaikams, kantatų, oratorijų ir kitų žanrų kūrinių.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.